Naujosios energetikos grupei „EPSO-G“ priklausantys Lietuvos elektros ir dujų perdavimo operatoriai „Litgrid“ ir „Amber Grid“ parengė 2026–2035 metų tinklų plėtros planus, kuriuose numatyta apie 4,1 mlrd. eurų investicijų į elektros, dujų ir vandenilio infrastruktūrą, reikalingą energetikos sistemos patikimumui užtikrinti, atsinaujinančios energetikos plėtrai ir naujų vartotojų prijungimui.

Šiemet „Amber Grid“ ir „Litgrid“ pirmą kartą parengė jungtinį elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijų, kuriuo remiantis parengti abiejų operatorių 2026–2035 metų tinklų plėtros planai. Dėl scenarijaus ir preliminaraus tinklų projektų sąrašo surengta viešoji konsultacija, planams jau pritarė bendrovių valdybos ir jie pateikti derinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).

„Šiandien energetiką turime planuoti ne atskiromis jos dalimis, o kaip vientisą sistemą. Pirmą kartą parengtas bendras elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijus, o jo pagrindu ir planai, leidžia energetikos sistemą vertinti kaip visumą ir priimti ilgalaikius sprendimus, kurie sudarys sąlygas tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai, naujų vartotojų prijungimui, investicijų pritraukimui bei stiprins Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą“, – sako Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ grupės vadovas.

Pasak M. Keizerio, energetikos infrastruktūros atsparumo stiprinimas šiandien yra vienas svarbiausių prioritetų. Šiuo metu rengiami ir derinami konkretūs projektai, investicijų poreikis bei galimi finansavimo šaltiniai, todėl šios investicijos dar nėra įtrauktos į dešimties metų tinklų plėtros planus.

„Amber Grid“: patikima dujų sistema ir pasirengimas vandenilio ekonomikai

„Amber Grid“ dešimties metų tinklo plėtros plane numatyta 438,1 mln. eurų investicijų į gamtinių dujų perdavimo sistemą ir apie 1,2 mlrd. eurų investicijų į vandenilio infrastruktūrą. Investicijos į vandenilio tinklą gali didėti iki 1,7 mlrd. eurų, jei bus įgyvendinta atšaka Lietuvoje.

Plane numatytų investicijų tikslas – užtikrinti saugų ir patikimą dujų perdavimo sistemos veikimą bei pasirengti ilgalaikei energetikos transformacijai. Prognozuojama, kad 2035 metais gamtinių dujų poreikis Lietuvoje gali siekti 16,1–20,6 teravatvalandžių (TWh), todėl dujų sistema išliks svarbi šalies energetiniam saugumui, elektros sistemos lankstumui ir pramonės poreikiams. Lietuva ir toliau bus svarbus regioninis dujų koridorius – per šalį kasmet bus transportuojama apie 42 TWh dujų.

Taip pat prognozuojama, kad didės atsinaujinančių dujų vaidmuo. Pagal scenarijus, biometanas 2035 metais galėtų sudaryti  iki 10 proc. viso šalies dujų vartojimo. Tai prisidėtų prie energetikos sektoriaus dekarbonizacijos ir leistų efektyviau panaudoti vietinius energijos išteklius.

Didžiausia investicijų dalis bus skirta magistralinių dujotiekių rekonstrukcijai, ypač Panevėžio–Šiaulių ir Vilniaus–Kauno kryptimis, taip pat Jauniūnų ir Panevėžio kompresorių stočių modernizavimui. Šie projektai padės užtikrinti sistemos patikimumą, efektyvesnį srautų valdymą ir mažesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Planuojama plėtoti ir vandenilio infrastruktūrą. Pagal parengtus scenarijus iki 2035 metų regione galėtų veikti šešias valstybes jungiantis vandenilio tinklas, o Lietuvoje pagaminamo žaliojo vandenilio kiekis galėtų siekti nuo 2,25 iki 10,68 TWh.

Vandenilis laikomas viena svarbiausių priemonių dekarbonizuojant sunkiai elektrifikuojamus sektorius ir efektyviai panaudojant atsinaujinančios energijos perteklių. Planuojama infrastruktūra ateityje galėtų sudaryti sąlygas naujų pramonės šakų kūrimuisi ir stiprinti Lietuvos vaidmenį regioninėje energetikos rinkoje.

Investicijos į dujų ir vandenilio infrastruktūrą turės įtakos perdavimo tarifams, tačiau jų dydį lems ne tik investicijų apimtis, bet ir rinkos plėtra, reguliavimo sprendimai, ES finansavimo galimybės bei regioninių energijos srautų mastas.

„Litgrid“: pasirengimas sparčiai augančiam elektros poreikiui

2026–2035 metų laikotarpiu „Litgrid“ plane numatyta apie 2,5 mlrd. eurų investicijų į elektros perdavimo tinklą.

Investicijos bus skirtos naujų elektros linijų statybai, esamų linijų rekonstrukcijai, transformatorių pastočių modernizavimui ir sistemos patikimumo užtikrinimui. Plane taip pat numatytos investicijos valstybiniams projektams, tai investicijos į „Harmony Link“ jungtį bei jungčių su Latvija stiprinimą.

Tinklo plėtra būtina dėl sparčiai augančio elektros vartojimo ir atsinaujinančios energetikos plėtros. Prognozuojama, kad iki 2035 metų elektros vartojimas Lietuvoje gali išaugti nuo 13 TWh 2025 m. iki 27–47 TWh per metus, o atsinaujinančių energijos išteklių generacijos galia gali pasiekti 9–13 gigavatų (GW).

Planuojamos investicijos sudarys sąlygas prijungti naujus saulės ir vėjo elektrinių projektus, integruoti energijos kaupimo sistemas, prijungti jūrinius vėjo parkus bei užtikrinti elektros tiekimą augantiems pramonės, transporto ir duomenų centrų poreikiams. Dalis investicijų taip pat bus skirta nusidėvėjusios infrastruktūros atnaujinimui.

Investicijos turės įtakos elektros perdavimo tarifui, tačiau šį poveikį mažins Europos Sąjungos (ES) parama ir augantis perduodamos elektros kiekis.

„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir grupės įmonės taip pat turi „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.