Strateginiai projektai

Pradėjus statybos darbus 2020 m. pradžioje, o baigus 2021 m. gruodį, jau 2022 m. gegužę pradėjo veikti Lietuvos – Lenkijos dujotiekis, žymintis Baltijos šalių bei Suomijos energetinę nepriklausomybę. GIPL projekto baigtis labai svarbi regiono nepriklausomybei nuo rusiškų dujų, mat suteikia galimybę išnaudoti visą Klaipėdos suskystintų dujų terminalo potencialą. Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.

Gamtinės dujos šia jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis nutiestas nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijoje. 508 km ilgio (165 km – Lietuvoje) GIPL dujotiekis išplėtė Europos dujų rinką, integruojant į ją Baltijos šalis ir Suomiją. Pasikeitus geopolitinei situacijai dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, GIPL dujotiekis kartu su Klaipėdos SGD terminalu tapo energetinį saugumą užtikrinančia infrastruktūra ne vien Lietuvai, bet ir Lenkijai bei visam Baltijos regionui.

GIPL projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Bendra projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai. 

GIPL pajėgumai transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintų dujų terminalą siekia 217 000 m3/h arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus arba 21 TWh/metus. Pajėgumai transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą – 230 000 m3/h arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus arba apie 22 TWh/metus.  

Vamzdynas išlaiko 54 barų slėgį. Ypatinga 17 km vamzdyno atkarpa pastatyta nuo Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties Šeštokuose iki Lietuvos – Lenkijos sienos. Šiame ruože dujotiekio slėgis siekia 84 barus, o tokio slėgio gamtinių dujų vamzdynų Lietuvoje iki šiol nebuvo. 

Žemės savininkams už GIPL dujotiekio trasą, eisiančią per jiems priklausančius žemės sklypus „Amber Grid“ išmokėjo apie 1,3 mln. eurų kompensacijų. Vykdant projektą, „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį 18-ai metų su Europos investicijų banku (EIB) dėl statybos finansavimo Lietuvoje.

2022 m. įgyvendintas jungties su Latvija pajėgumų padidinimo projektas ELLI (angl. Enhancement of Latvia-Lithuania interconnection), dujotiekio pralaidumas padidėjo trečdaliu. Tai pagerino regiono galimybes apsirūpinti dujomis, nes sudarytos sąlygos sparčiau pildyti Latvijos Inčukalnio požeminę dujų saugyklą, kurioje dujas laiko visos Baltijos regiono šalys, taip pat padidėjo Baltijos šalių dujų rinkos integracija bei regiono energetinis saugumas.

„Amber Grid“ išplėtė Pasvalio rajone esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį bei padidino jos pajėgumus. Taip pat atlikta Panevėžio dujų kompresorių stoties dujotiekių rekonstrukcija, įgalinusi transportuoti dar daugiau dujų iš Klaipėdos SGD terminalo į Latviją. Šis dujotiekis leidžia perduoti 90 GWh dujų per parą. Latvijoje – vykdomi darbai, pertvarkant magistralinį dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40 iki 50 barų.  

Projekto vykdytojai – AB „Amber Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“. 

ELLI projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei AS „Conexus Baltic Grid” nuosavomis lėšomis ir pagal ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). 

Trumpai apie ELLI projektą:

• 2019 m. spalį Europos Komisija pritarė finansavimo skyrimui Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto įgyvendinimui,
• 2021 m. rugpjūtį paskelbtas ELLI projekto rangovo viešasis konkursas,
• 2022 m. kovą prasidėjo ELLI projekto statybos darbai Kiemėnų dujų apskaitos stotyje,
• 2022 m. lapkritį užbaigus ELLI statybos darbus, dujų perdavimo pajėgumai į Latviją padidinti iki 90 GWh per parą,
• 2023 m. bus užbaigta ELLI projekto dalis Latvijoje,
• Bendra projekto vertė – daugiau kaip 10 milijonų eurų,
• Lietuvos investicijos į ELLI projektą siekia 4,7 mln. eurų, iš jų 2,1 mln. eurų skirs Klimato, inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (CINEA) prie Europos Komisijos.

2015 m. baigtas statyti magistralinis dujotiekis Klaipėda – Kuršėnai, skirtas dujotiekio Klaipėda – Kiemėnai pajėgumų padidinimui. Projektą įvykdžiusi „Amber Grid“ pasiekė visus jame numatytus tikslus:

• Diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione.
• Sudaryti sąlygas pilnai išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus.
• Užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą.

Dujotiekio projektavimas bei statyba truko dvejus metus. Magistralinio dujotiekio ilgis siekia 110 km. Maksimalus slėgis šiame vamzdyne – 5,4 MPa. Bendra projekto vertė – 57,9 mln. eurų. 2015 m. „Amber Grid“ su Europos Sąjungos Inovacijų ir tinklų vykdomaja agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio statybai. Pagal šią sutartį projektui skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF).

Projektas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą bei kitus planus:

• Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą 2013-2022 m.
• Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2013-2022 m.) tinklo plėtros planą.
• Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.
• Baltijos (BEMIP) regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014-2023 m.