„Amber Grid“ kas dvejus metus rengia Lietuvos dujų perdavimo tinklo plėtros planą artimiausiam dešimtmečiui. 2024-aisiais mūsų parengtą dešimties metų (2024–2033 m.) tinklo plėtros planą patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Plane iki 2033 metų numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių dujų sektoriaus tikslų: užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, skatinti konkurencingumą, plėtoti bendrą Baltijos šalių regioninę dujų rinką. Planuojama, kad per ateinantį dešimtmetį į dujų perdavimo tinklą turės būti investuota apie 201 mln. eurų. Iš jų – investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 138 mln. eurų.
2024 metais paskelbtame tinklo plėtros plane pirmą kartą integruotas vandenilio tinklo planas. Jame pateikti galimi tinklo sprendiniai buvo derinami su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ ir jo tinklo vystymo planais. Dešimties metų plane atsispindi aktuali informacija, surinkta per konsultacijas su potencialiais žaliojo vandenilio projektų vystytojais Lietuvoje ir tarptautiniais partneriais, planuojančiais įgyvendinti Šiaurės Baltijos vandenilio koridoriaus projektą.
Kviečiame peržiūrėti „Amber Grid" 10 metų dujų perdavimo tinklo plėtros planą.
„Amber Grid“: patikima dujų sistema ir pasirengimas vandenilio ekonomikai
„Amber Grid“ dešimties metų tinklo plėtros plane numatyta 438,1 mln. eurų investicijų į gamtinių dujų perdavimo sistemą ir apie 1,2 mlrd. eurų investicijų į vandenilio infrastruktūrą. Investicijos į vandenilio tinklą gali didėti iki 1,7 mlrd. eurų, jei bus įgyvendinta atšaka Lietuvoje.
Plane numatytų investicijų tikslas – užtikrinti saugų ir patikimą dujų perdavimo sistemos veikimą bei pasirengti ilgalaikei energetikos transformacijai. Prognozuojama, kad 2035 metais gamtinių dujų poreikis Lietuvoje gali siekti 16,1–20,6 teravatvalandžių (TWh), todėl dujų sistema išliks svarbi šalies energetiniam saugumui, elektros sistemos lankstumui ir pramonės poreikiams. Lietuva ir toliau bus svarbus regioninis dujų koridorius – per šalį kasmet bus transportuojama apie 42 TWh dujų.
Taip pat prognozuojama, kad didės atsinaujinančių dujų vaidmuo. Pagal scenarijus, biometanas 2035 metais galėtų sudaryti iki 10 proc. viso šalies dujų vartojimo. Tai prisidėtų prie energetikos sektoriaus dekarbonizacijos ir leistų efektyviau panaudoti vietinius energijos išteklius.
Didžiausia investicijų dalis bus skirta magistralinių dujotiekių rekonstrukcijai, ypač Panevėžio–Šiaulių ir Vilniaus–Kauno kryptimis, taip pat Jauniūnų ir Panevėžio kompresorių stočių modernizavimui. Šie projektai padės užtikrinti sistemos patikimumą, efektyvesnį srautų valdymą ir mažesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Planuojama plėtoti ir vandenilio infrastruktūrą. Pagal parengtus scenarijus iki 2035 metų regione galėtų veikti šešias valstybes jungiantis vandenilio tinklas, o Lietuvoje pagaminamo žaliojo vandenilio kiekis galėtų siekti nuo 2,25 iki 10,68 TWh.
Vandenilis laikomas viena svarbiausių priemonių dekarbonizuojant sunkiai elektrifikuojamus sektorius ir efektyviai panaudojant atsinaujinančios energijos perteklių. Planuojama infrastruktūra ateityje galėtų sudaryti sąlygas naujų pramonės šakų kūrimuisi ir stiprinti Lietuvos vaidmenį regioninėje energetikos rinkoje.
Investicijos į dujų ir vandenilio infrastruktūrą turės įtakos perdavimo tarifams, tačiau jų dydį lems ne tik investicijų apimtis, bet ir rinkos plėtra, reguliavimo sprendimai, ES finansavimo galimybės bei regioninių energijos srautų mastas.
