„Amber Grid“ parengė „Sintetinių dujų ir sintetinių degalų (iš žaliojo vandenilio ir anglies dioksido) gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių analizę“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1070 patvirtintų Vandenilio plėtros Lietuvoje 2025–2027 metų gairių įgyvendinimo veiksmų planu.
Sintetinių degalų paklausą skatina Europos Sąjungos reguliacinė politika, įskaitant RED III, ReFuelEU Aviation, FuelEU Maritime bei ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Didžiausia sintetinių degalų paklausa prognozuojama aviacijos, jūrų transporto ir sunkiojo kelių transporto sektoriuose, kuriuose elektrifikacija yra ribota. Šiuose sektoriuose e-metanas, e-metanolis, e-SAF, e-dyzelinas ir e-amoniakas gali tapti svarbia iškastinio kuro alternatyva.
Pagrindinės sintetinių tvarių degalų gamybos žaliavos – biogeninis CO₂ ir žaliasis vandenilis. Pagal „Amber Grid“ vertinimus, biogeninio CO₂ potencialas Lietuvoje 2040 m. gali siekti apie 3,5 mln. tonų per metus. Remiantis „Amber Grid“ atliktos vandenilio rinkos dalyvių apklausos rezultatais, vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje iki 2040 m. galėtų siekti apie 5,9 GW. Tai sudaro prielaidas sintetinių degalų gamybai, naudojant vietinius išteklius.
Analizės metu buvo modeliuojama sintetinių degalų gamyba Lietuvoje, išnaudojant visą biogeninio CO₂ potencialą (apie 3,5 mln. tonų per metus 2040 m.). Vertinimai rodo, kad sintetinių degalų sektoriaus plėtra 2030–2060 m. laikotarpiu galėtų pareikalauti apie 3,4 mlrd. eurų investicijų, iš kurių beveik pusė būtų skirta elektrolizės pajėgumų plėtrai. Taip pat būtų reikalingas didelio masto atsinaujinančios elektros energijos kiekis (apie 27 TWh per metus 2040 m.), reikšmingi vandenilio gamybos pajėgumai ir efektyvus CO₂ surinkimas iš biogeninių šaltinių.
Vertinama, kad sintetinių degalų sektoriaus plėtra galėtų sukurti iki 40 mlrd. eurų tiesioginės ir netiesioginės pridėtinės ekonominės naudos, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, pridėtinės vertės kūrimą ir mokesčių pajamas visoje vertės grandinėje.
Perėjimas prie sintetinių degalų prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės stiprinimo, iškastinio kuro importo mažinimo, emisijų mažinimo, taip pat kurtų naujas darbo vietas ir skatintų tiekimo grandinės plėtrą Lietuvoje.
Atliktos analizės santrauka ir pagrindiniai rezultatai:
Ieškant efektyvių būdų, kaip sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ Energetikos ministerijos prašymu atliko žaliojo CO2 (biogeninės kilmės anglies dvideginio) surinkimo ir panaudojimo Lietuvoje įvertinimo analizę. CO2 surinkimas taps kritiškai svarbus, siekiant klimatui neutralios ekonomikos ir mažinant CO2 išmetimus pramonės, transporto, energijos gamybos ir kituose sektoriuose visoje Europoje.
Žaliasis CO2 išsiskiria yrant, degant bei perdirbant biomasę, kuri anksčiau augdama tą CO2 buvo sugėrusi iš atmosferos. Pritaikius specialias technologijas žaliasis CO2 gali būti panaudotas aukštesnės pridėtinės vertės tvarių produktų gamybai.
Pastaruoju metu įvairių šalių mokslininkai ir verslo atstovai aktyviai vertina, kaip efektyviai panaudoti sugautą žaliąjį CO2. Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – surinkto CO2 panaudojimas sintetinių degalų (sintetinio metano, metanolio, aviacinio kuro ir kt.) gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
CO2 – svarbus sintetinių žaliųjų degalų gamybos komponentas
„Įsivaizduokime ateitį, kurioje žemės ūkio, miškų, pramonės bei maisto atliekos gali aprūpinti energija laivus ar lėktuvus. Tai – nebe vaizduotės vaisius, o apčiuopiama realybė, kuri jau vykdoma kitose šalyse ir kurios ateityje galėtų siekti ir Lietuva. Kartu su vandeniliu, pagamintu naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, iš biomasės perdirbimo procesų surinkto biogeninės kilmės CO2, jungiant jį su iš atsinaujinančios elektros pagamintu vandeniliu, galima būtų paversti į sintetinius žaliuosius degalus. Tai būtų švaresnė tradicinio iškastinio kuro alternatyva, galinti prisidėti prie Lietuvos apsirūpinimo vietinės gamybos kuru, kuris tuo pačiu neturi neigiamo poveikio klimato kaitai“, – sako Danas Janulionis, „Amber Grid“ Energetikos transformacijos centro vadovas.
„Amber Grid“ atliktoje analizėje nustatyta, jog Lietuvoje yra potencialas žaliojo CO2 surinkimui iš biometano bei biodegalų gamybos, biokuro ir atliekų deginimo procesų. Tokio CO2 surinkimo kiekiai Lietuvoje po poros dešimtmečių galėtų sudaryti iki 3,5 mln. tonų kasmet. Tačiau kokie projektai bus konkrečiai įgyvendinti, priklausys nuo žaliojo CO2 paklausos įvairių produktų gamybai ir eilės kitų aplinkybių. CO2 surinkimo projektai reikalauja ženklių investicijų ir koordinuoto požiūrio, įgyvendinant CO2 surinkimo ir panaudojimo projektus. Identifikuotas biogeninės kilmės CO2 potencialas Lietuvoje atvers diskusijas ir prisidės prie formuojamos valstybės politikos energetikos bei transporto sektoriuje. Tai taip pat sudarys sąlygas efektyviau vystyti sintetinių degalų ir kitų produktų, panaudojant CO2, gamybos sprendinius Lietuvoje.
Nauda gamtai bei ekonomikai
Anglies dvideginis įprastai skirstomas pagal jo kilmę į – iškastinio kuro CO2, biogeninės kilmės CO2 ir atmosferinės kilmės CO2. Iškastinio kuro CO2 susidaro cemento, plieno, chemijos gamybos ir iškastinio kuro deginimo procesuose. Tokio išmetamo CO2 kiekiai turėtų būti mažinami ar transportuojami ilgalaikiam saugojimui geologinėse struktūrose, o įvairių sintetinių produktų gamyboje panaudojami tik pereinamuoju laikotarpiu.
Žaliasis CO2, pritaikius specialiąsias technologijas, kaip ir atmosferinės kilmės CO2, surinktas tiesiogiai iš atmosferos, gali būti panaudotas tvarių produktų gamybai. Tai leistų į atmosferą sugrįžti augmenijos natūraliai absorbuotam CO2.
Atliktos analizės santrauka ir pagrindiniai rezultatai pateikti žemiau.
Biogeninės kilmės anglies dioksido (CO2) perspektyvos Lietuvoje
