Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ yra atsakingas už saugų ir patikimą gamtinių dujų perdavimą aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė eksploatuoja 2288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje ir valdo 68 dujų skirstymo ir apskaitos stotis bei dvi dujų kompresorių stotis.
Mūsų valdomą dujų perdavimo sistemą sudaro:
„Amber Grid“ sistema sujungta su keturių šalių: Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu bei Lietuvos dujų skirstymo operatorių sistemomis.
Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo sistema yra regioninis koridorius dujų perdavimui šiaurės kryptimi – link Latvijos ir pietų kryptimi – link Lenkijos.
Pagrindinės sudedamosios perdavimo sistemos dalys
Magistralinių dujotiekių tinklas Lietuvoje pradėtas vystyti 1961 m. Dažniausiai naudojamų dujotiekių skersmuo yra 700 mm, o didžiausias Lietuvos tinkle veikiančių dujotiekių skersmuo siekia 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis yra 54 bar. Lietuvai įsirengus Klaipėdos SGD terminalą, didžioji dalis Lietuvos ir Baltijos šalių poreikiams skirtų dujų atkeliauja per jį.
Pagrindinė dujų kompresorių stočių paskirtis – padidinti dujų slėgį ir sukurti didesnį pralaidumą, kad didelį dujų kiekį būtų galima perduoti kuo toliau. Įprastai dujų kompresorių stotys įrengiamos kas kelis šimtus kilometrų.
Jauniūnų DKS įrengta 2010 m. Joje gamtinės dujos suslegiamos, o slėgis magistraliniame dujotiekyje pakeliamas iki 54 barų. Stotyje veikia 3 dujų turbinos su išcentriniais dujų kompresoriais. Bendras stoties galingumas – 34,5 MW.
Jauniūnų stotyje įrengtas GIPL dujotiekio į Lenkiją pradžios taškas, stotis pasitarnauja perduodant dujas tolimais atstumais link Lenkijos.
Panevėžio DKS įrengta 1974 m. Ji skirta gamtinių dujų transportavimui Rygos, Klaipėdos ir Vilniaus kryptimis. Ši stotis taip pat yra reversinė – galima pakeisti kryptį, kuria keliauja dujos. Bendras 7 stotyje veikiančių stūmoklinių kompresorių galingumas – 7,7 MW.
Dujų apskaitos stotyje įrengti dujų kokybės ir apskaitymo prietaisai, leidžiantys nustatyti į sistemą patenkančių ir iš jos toliau transportuojamų dujų kiekį ir kokybės rodiklius.
Kiemėnų DAS pastatyta 2005 m. Ji skirta didesniam gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti. Dėl jos galime naudotis Latvijos Inčukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, kuri priklauso Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriui „Conexus Baltic Grid“. Apskaitos stotis reversinė – joje yra apskaitomos abiem kryptimis tiekiamos dujos. Stotis pritaikyta dirbti automatiniu režimu. Jos pajėgumai iš Lietuvos į Latviją yra 270 tūkst. nm3/h, o iš Latvijos į Lietuvą – 260 tūkst. nm3/h. Iki 2023 m. pabaigos įgyvendinus strateginį ELLI projektą, planuojama padidinti pajėgumus iš Lietuvos į Latviją iki 448 tūkst. nm3/h , o priešinga kryptimi – iki 443 tūkst. nm3/h.
1994 m. pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi pastatyta Šakių DAS buvo rekonstruota 2009 m. Jos pralaidumas siekia 480 000 nm3/h. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje įrengtoje Kotlovkos dujų apskaitos stotyje apskaitomos tranzitui skirtos dujos, kurios, transportuotos per Lietuvą, į Karaliaučiaus sistemą perduodamos per Šakių DAS.
2021 m. užbaigus strateginį dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą GIPL, Lazdijų rajone buvo įrengta Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotis (DASRS). Santakos stotis tapo Lietuvos dujų perdavimo sistemos vartais į Europą. Iki šio mazgo iš Europos tiekėjų atkeliaujančios dujos yra apskaitomos, patikrinamos, sureguliuojamas slėgis, atitinkantis sistemos poreikius. Analogiškai, per šį tašką dujos iš Lietuvos perduodamos į Lenkiją ir kitas Europos šalis.
Lietuvoje veikia 63 dujų skirstymo stotys. Pagrindinė jų paskirtis – sumažinti dujų, atkeliaujančių iš magistralinių dujotiekių, slėgį iki tinkamo skirstomajam dujų tinklui, joms suteikiamas specifinis kvapas.
Siekiant užtikrinti magistralinių dujotiekių darbo patikimumą, efektyvumą ir saugumą, vykdomi suplanuoti remonto bei techninės priežiūros darbai. Priklausomai nuo dujotiekio charakteristikų, technologinio išdėstymo, techninės priežiūros rezultatų, papildomas dėmesys skiriamas didžiausios rizikos magistraliniams dujotiekiams. Periodiškai atliekami vamzdynų patikros arba vidinės diagnostikos darbai. Šiuo metu vidinei diagnostikai yra pritaikyta 1833 km vamzdynų. Iki 2024 m. numatyta pritaikyti 80 proc. magistralinių dujotiekių.
