Biodujos – atsinaujinančio kuro rūšis. Biodujos, gaminamos iš maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų, yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikoma viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių. Biodujos gaminamos iš biologiškai skaidžių atliekų, kurių didelė dalis iki šiol kaupiama sąvartynuose. Čia joms pūvant išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, ardančios ozono sluoksnį, spartinančios klimato kaitą. Naudojant biodujų gamybos įrenginius užkertamas kelias šioms dujoms patekti į aplinką ir sukuriama atsinaujinanti energija – švari elektra ir šiluma, kuras transporto priemonėms.
Biodujas sudaro nuo 45 iki 75 proc. metano, o likusią dalį sudaro pagrinde CO2 su kitomis priemaišomis. Išvalius biodujas iki gamtinių dujų kokybės (<95 proc. metano) – biometano, jas galima naudoti kaip gamtinių dujų pakaitalą ir patiekti į dujų transportavimo tinklus. Europos Komisijos paskelbtame REPowerEU plane biometanui numatytas svarbus vaidmuo siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro taip pat siekiant ženklių energijos kainų svyravimo. Plane siekiama, kad ES 2030 m. būtų pagaminama 35 mlrd. m3 biometano per metus.
Lietuvoje taip pat sparčiai auga susidomėjimas investuoti į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės garantijų prekyboje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra svarbiausias Europos valstybių energetikos tikslas, todėl tai – didelė ateities galimybė ir „Amber Grid“ klientams.
Lietuvos biometano sektoriaus vystymosi potencialą sustiprina 2021 m. patvirtintas Alternatyvių degalų įstatymas. Jame numatyta, kad 2030 m. transporto sektoriuje bus naudojama 15 proc. atsinaujinančios energijos išteklių: didinama transporto elektrifikacija, skatinamas iš biomasės gaminamų dujinių degalų ir vandenilio dujų naudojimas, didinami biodegalų įmaišymo reikalavimai. Tai paskatins investuotojus statyti biometano jėgaines, jungti jas prie dujų perdavimo tinklo ir gaminti žaliąją energiją.
Biometano gamyklai prijungti prie dujų perdavimo sistemos, gali prireikti nutiesti papildomą dujotiekio atkarpą nuo tinklo iki gamybos įrenginio. Taip pat svarbu pasirūpinti žemės sklypu bei gauti gyventojų sutikimą statyti naują energijos gamybos įrenginį ir reikiamą infrastruktūrą visuose žemės sklypuose tarp biodujų gamyklos ir dujų perdavimo sistemos.
Esame suinteresuoti plėtra Lietuvoje biodujų, kitos gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos, todėl, jei planuojate vystyti tokį biometano verslą, kviečiame pasikonsultuoti su mumis.
