Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina „Amber Grid“, sėkmingai atlikti sudėtingi horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) po Neries upe darbai. Dujotiekio atkarpa, mažinant poveikį aplinkai, nutiesta po upės dugnu, 20 metrų gylyje ir bus sujungta su jau paklotu vamzdynu. Į pabaigą artėja dujotiekio statybos darbai Širvintų rajone bei dalyje Elektrėnų savivaldybės.
Dujotiekio tiesimo po upėmis darbams pasitelkta aukštos kvalifikacijos specialistų komanda iš Vokietijos bendrovės „LMR Drilling“ netrukus savo įrangą perkels kitam etapui – HDD darbams po Nemunu, prie Punios, Alytaus rajono savivaldybėje. Gręžimo darbai šioje vietoje truks iki rugpjūčio.
„Dujotiekio tiesimo darbai vyksta sparčiau nei planuota, esame užsitikrinę projekto finansavimą, o įgyvendintas sudėtingas HDD darbų etapas leidžia tikėtis, kad taip pat sklandžiai darbai pavyks ir tiesiant vamzdyną po didžiausia Lietuvos upe“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
HDD technologija, naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse. Uždaru metodu tiesiant dujotiekį po Nerimi, o vėliau ir po Nemunu, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant.
Baltijos šalis ir Suomiją su bendra ES dujų rinka sujungsianti dujotiekių jungtis bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos. Šiemet numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų. Nuo sausio, kai buvo pradėta dujotiekio statyba, iš Lenkijos atgabenta 117 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 88 km, į tranšėją paguldyta 27 km vamzdyno. Lietuvoje dujų jungtis tiesiama per devynias savivaldybes: Širvintų, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus rajono, Marijampolės, Lazdijų.
Siekiant patikrinti vamzdyno kokybę, prieš jį įleidžiant į tranšėją, visos suvirinimo siūlės šviečiamos specialiu rentgeno aparatu ir kruopščiai patikrinama jų kokybė. Vėliau, užkasus dujotiekį, atliekamas hidraulinis bandymas, įsitikinant, kad dujotiekis tinkamai sumontuotas.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. Įgyvendinus šį projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
