Per pastarąjį pusmetį gavus 8 paraiškas prie dujų perdavimo tinklo prijungti biometano jėgaines, sistemos operatorius „Amber Grid“ pastebi sparčiai augantį susidomėjimą investuoti į biodujų gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai itin aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biodujų jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos ir užsienio rinkai, dalyvaujant kilmės garantijų prekyboje.
Skaičiuojama, kad jei jėgainių prijungimo prie dujų perdavimo sistemos paraiškas pateikę verslai įgyvendintų savo projektus ir nuolat maksimaliai panaudotų pajėgumus, jų transportuojamas žaliųjų dujų kiekis sudarytų apie 0,7-0,8 teravatvalandės (TWh) arba 2-3 proc. viso Lietuvoje per metus suvartojamo dujų kiekio.
„Jau kurį laiką matome aktyvų biometano rinkos dalyvių domėjimąsi ir veiksmus, siekiant prisijungti prie dujų sistemos ir vystyti biometano verslą. Norime sudaryti kuo patrauklesnes sąlygas ir pašalinti nuo mūsų priklausančias kliūtis, kad gerai išvystyta dujų infrastruktūra būtų naudojama ne tik įprastų dujų, bet ir atsinaujinančios energijos – biometano ir vandenilio transportavimui. Žaliųjų dujų integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra svarbiausias Europos valstybių energetikos tikslas, todėl tai – didelė ateities galimybė mūsų klientams“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Gamyklai prijungti prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos, gali prireikti nutiesti papildomą dujotiekio atkarpą nuo tinklo iki gamybos įrenginio. Biometano gamybą plėtoti ketinantys verslo atstovai taip pat turi pasirūpinti žemės sklypu bei gauti gyventojų sutikimą statyti naują energijos gamybos įrenginį, taip pat įrengti savo infrastruktūrą visuose žemės sklypuose tarp biometano gamyklos ir dujų perdavimo sistemos. Siekiant išsiaiškinti kuo daugiau biodujų rinkos ir veiklos aspektų bei gerinant sąlygas biometano gamintojams jungtis prie perdavimo tinklo, „Amber Grid“ vykdo rinkos
apklausą.
Nacionalinio biometano sektoriaus vystymosi potencialą sustiprino pavasarį patvirtintas Alternatyvių degalų įstatymas. Jame numatyta, kad 2030 metais transporto sektoriuje bus naudojama 15 proc. atsinaujinančios energijos išteklių: didinama transporto elektrifikacija, skatinamas biometano ir vandenilio dujų naudojimas, didinami biodegalų įmaišymo reikalavimai. Numatoma, kad iki 2030 metų 5 proc. viso Lietuvos transporto sektoriuje naudojamo kuro sudarys dujinis atsinaujinantis kuras. Planuojama, jog iš pradžių tai bus biometano dujos, vėliau jas papildys ir žalio vandenilio bei kitos atsinaujinančios dujos. Nauja įstatyminė bazė paskatins investuotojus statyti biodujų jėgaines, jungti jas prie dujų tinklo ir sudarys sąlygas žalių dujų kilmės garantijų rinkai plėtotis.
„Amber Grid“ ne tik vykdo nacionalinio žaliųjų dujų kilmės garantijų administratoriaus funkcijas, bet ir dalyvauja Europos asociacijų, sprendžiančių žaliųjų dujų plėtros bei kilmės garantijų klausimus, veikloje.
Biodujų energija, gaminama iš maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikoma viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių.
