Energetikos ministerija, dalyvaujant „Amber Grid“ specialistams, parengė Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektą. Dokumente svarbus dėmesys skirtas dujų perdavimo sistemai, kuri iki 2030 m. turi būti parengta priimti žaliąjį vandenilį. Daugelyje vandenilio vertės grandinės sričių jau dabar vykdomos analizės, studijos, bandomieji arba demonstraciniai projektai nacionaliniu, regioniniu ir europiniu lygmeniu.

Gairių projekte išskirta viena iš pagrindinių veiklos krypčių – sukurti vandenilio transportavimo tinklą ir infrastruktūrą pridėtinės vertės produktų, pagamintų iš vandenilio, vidaus vartojimui ir eksportui. Amber Grid taip pat save regi kaip kompetencijų centrą ugdant kompetencijas žaliojo vandenilio srityje bei vystant vandenilio technologijas. Pagrindiniai bendrovės uždaviniai, kuriuos įgyvendinus būtų užtikrinta tvari žaliojo vandenilio sektoriaus plėtra – naujos žaliojo vandenilio gamybos infrastruktūros sukūrimas ir esamos energijos gamybos infrastruktūros panaudojimas žaliojo vandenilio gamybai, vandenilio transportavimo ir saugojimo infrastruktūros sukūrimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir strategijų vystymas siekiant eksporto, importo ir saugojimo veiklų plėtros ir kt.

Lietuva turi gerai išvystytą gamtinių dujų tinklą, kuris gali būti pritaikytas vandeniliui transportuoti. Sėkmingai įgyvendinus bandomąjį vandenilio maišymo dujų tinkle projektą, atlikus tyrimų programą, iki 2030 metų esama gamtinių dujų infrastruktūra gali būti pritaikyta vandenilio ir metano mišiniui transportuoti. Vandenilio maišymas dujų tinkle numatomas kaip pereinamoji priemonė paskatinti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kuriant pirmuosius transportavimo pajėgumus. Planuojama, kad vandenilio maišymas dujų tinkle bus ribojamas – vandenilio kiekis neturėtų viršyti 10 procentų, tačiau galutinis ribojimas bus taikomas atsižvelgus į planuojamų tyrimų ir bandymų rezultatus. Todėl paraleliai bus analizuojamas grynojo vandenilio transportavimo nacionalinės ir europinės sistemos vystymo poreikis

Baltijos jūros regiono ir ES mastu svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, siekiant padidinti vandenilio tiekimo saugumą regione ir koordinuoti perdavimo, saugojimo, importo ir eksporto veiklą. Tarptautinis bendradarbiavimas ir bendrų projektų įgyvendinimas svarbus užtikrinant technologijų vystymą, gerosios praktikos diegimą. Šiame kontekste svarbu išskirti Baltijos regiono grynojo vandenilio tinklo vystymo iniciatyvą, kuria siekiama sukurti grynojo vandenilio dujų sistemų jungtis tarp valstybių, kuriose prognozuojama didelė grynojo vandenilio išteklių pasiūla (Suomija, Lietuva) dėl didžiulio atsinaujinančios energijos potencialo, plėtojamų pajėgumų ir prieinamumo su Europos valstybėmis (Vokietija, Lenkija), kurios galės importuoti vandenilį iš kitų Europos ar kaimyninių valstybių, kad patenkintų vandenilio paklausą.

Sklandžiai vandenilio sektoriaus plėtrai užtikrinti būtina derinti elektros ir dujų perdavimo operatorių plėtros planus bei vandeniliui paklausios pramonės sektorių poreikius.

Viena iš pagrindinių priemonių išnaudoti žaliojo vandenilio potencialą vietos ekonomikoje ir eksporto rinkose – žaliojo vandenilio slėnių sukūrimas. Žaliojo vandenilio slėniuose bus siekiama vystyti gamybos pajėgumus, integruotus pramonės, transporto, energetikos sektorių projektus, žaliojo vandenilio vertės grandinės komponentų (pavyzdžiui, elektrolizerių) gamybą, kurti palankią investicinę aplinką ir išnaudoti valstybės geografinę situaciją bei tarpsistemines jungtis.

Su Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektu galima susipažinti čia. Planuojama, kad iki lapkričio pabaigos bus parengtas gairių įgyvendinimo planas.

Nuoroda į konsultacijai pateiktą dokumentą: Dėl vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 metais gairių patvirtinimo (lrs.lt)