Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte pasirašė sutartį dėl žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studijos. Konkursą laimėjusi bendrovė AFRY Management Consulting analizuos tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros plėtros sąlygas nuo Suomijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją iki Vokietijos bei žaliojo vandenilio tendencijas regione. Planuojama, kad studija, kuri suteiks išsamią faktais pagrįstą sistemą, leidžiančią priimti optimalius sprendimus, bus parengta per šešis mėnesius, iki 2024 metų vidurio.

Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekto tikslas – sujungti žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais vartojimo centrais Centrinėje Europoje. Šį projektą tikimasi įgyvendinti iki 2030 m.

„Išanalizavę esamą ekonominę situaciją, galimybių studijos rengėjai pateiks atsakymus apie žalio ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio vandenilio gamybos ir vartojimo galimybes regione. Tarptautiniai konsultantai taip pat pateiks rekomendacijas dėl projekto apimties, dujotiekio maršruto, pajėgumų, finansavimo ir rizikų valdymo. Be to, bus analizuojamos ir galimos vandenilio saugyklos. Studijos rezultatai bus itin svarbūs visam regionui, kuris šiuo metu aktyviai ieško galimybių plėtoti vandenilio ekosistemą“, – sako Nemunas Biknius, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas.

Planuojama, kad vandenilio koridorius sudarytų dideles galimybes energetikos ir su ja susijusių ekosistemų plėtrai. Tai skatins žaliosios elektros gamybos plėtrą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, paspartins vandenilio plėtrą ir prisidės prie Europos klimato tikslų įgyvendinimo. Be to, tai sudarys sąlygas investicijoms į pramonės ir technologines inovacijas visoje dujotiekio trasoje, sumažins energijos transportavimo kaštus, sukurs darbo vietas ir generuos papildomas pajamas valstybėms.

Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektu siekiama tvirtai remti regioninius ir ES klimato tikslus. Remdamiesi Vandenilio koridoriaus išankstinės galimybių studijos rekomendacijomis, projekto partneriai priims sprendimus dėl tolesnės projekto plėtros.

2022 metų gruodį šeši projekto partneriai dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo. Po metų, 2023 m. lapkritį Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą. Dabar, projekto partneriams pasirašius galimybių studijos sutartį, žengiamas kitas svarbus žingsnis, siekiant pasiruošti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus sukūrimui.

Europos Sąjungos valstybėse narėse vykstant dinamiškiems pokyčiams, susijusiems su energijos transformacija ir ekonomikos dekarbonizavimu, numatoma, kad vandenilis taps vienu pagrindinių energijos rūšių Europoje. Vandenilis sustiprins ES energetinį saugumą ir atliks svarbų vaidmenį mažinant daug energijos naudojančių Europos pramonės šakų priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir energijos. Be to, projektas reikšmingai prisidės prie ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslo, nes padės pakeisti iškastinio kuro vartojimą pramonėje, transporto ir energetikos sektoriuose atsinaujinančiu ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančiu vandeniliu.