Pirmąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,7 teravatvalandės (TWh) dujų, beveik tiek pat, kaip ir 2024 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,5 TWh. Šiemet dujų buvo vartojama daugiau elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamybos sektoriuje. Patikimos elektros energijos generacijos iš dujų poreikis daugiausiai kilo dėl mažesnės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, kurią lėmė apniukę ir mažiau vėjuoti orai bei elektros gamybai palankios dujų kainos.

Sausio – kovo mėnesiais į Lietuvą buvo patiekta 8,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 13,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 7,8 TWh dujų.

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2025 metų sausio – kovo mėnesiais į Europą buvo transportuota 0,6 TWh dujų. Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams buvo perduota 2,4 TWh dujų. Tai – 31 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais.

„Pastarąjį ketvirtį Latvijos kryptimi perdavėme trečdaliu daugiau dujų nei prieš metus. Didesnį dujų transportavimą kitoms šalims lėmė tai, kad šiais metais veikė dujų jungtis „Balticconnector“ tarp Estijos ir Suomijos, priešingai nei pernai tuo pačiu metu. Šie rezultatai akivaizdžiai iliustruoja Baltijos regiono šalių sukurtos infrastruktūros integralumą bei to naudą“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2025 metų sausio – kovo mėnesiais buvo patiekta 84 proc. (7,4 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 14,8 proc. (1,3 TWh).

Per pirmą metų ketvirtį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 38 GWh biometano.