Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos per devynis šių metų mėnesius sudarė 49,5 mln. eurų, tai yra 4,2% mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai pajamos siekė 51,6 mln. eurų. Didžioji dalis pajamų – 42,7 mln. eurų – uždirbta transportuojant gamtines dujas, 6,5 mln. eurų – iš sistemos balansavimo produktų.  

„Amber Grid“ 2025 m. devynių mėnesių grynasis pelnas sudarė 1,5 mln. eurų ir buvo 73,6% mažesnis nei per devynių mėnesių laikotarpį 2024 m. (5,7 mln. eurų). „Labiausiai sumažėjusiam pelnui įtaką padarė mažėjusios pajamos, kurios neatsvėrė didėjančių sąnaudų. Sąnaudų didėjimas buvo prognozuotas, o pajamų atsigavimo laukiama 2025 m. IV ketvirtyje“, – teigia „Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas.

2025 m. devynių mėnesių koreguotas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis buvo 22,8 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė 20,9 mln. eurų. Anot
„Amber Grid“ atstovo, rodiklis didėjo dėl 2025 m. VERT nustatytos didesnės reguliuojamos investicijų grąžos. 

Per devynis 2025 m. mėnesius „Amber Grid“ veiklos sąnaudos sudarė 24,9 mln. eurų – tai yra 15,3% (3,3 mln. eurų) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Veiklos sąnaudų didėjimą lėmė augantys infrastruktūros techninio palaikymo ir priežiūros poreikiai, taip pat infliaciniai procesai Lietuvoje ir regione, dėl kurių padidėjo resursų kainos ir tai tiesiogiai atsispindi sąnaudų struktūroje.

Gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos sumažėjo 10,6% ir sudarė 9,9 mln. eurų (2024 m. – 11,1 mln. eurų). Gamtinės dujos įsigyjamos siekiant užtikrinti technologinių procesų poreikius bei subalansuoti sistemos naudotojų veiklą.

2025 m. III ketvirtį Lietuvoje suvartota 11 teravatvalandžių (TWh) dujų – tai 9,9% mažiau nei per pirmus devynis 2024 m. mėnesius, kai šalies dujų poreikis siekė 12,2 TWh. Dujų paklausa Lietuvoje sumažėjo daugiausia dėl trečdaliu mažesnio dujų suvartojimo trąšų gamyboje. Vis dėlto šį sumažėjimą iš dalies kompensavo išaugusi dujų paklausa elektros gamybai.

Per sausio–rugsėjo laikotarpį į Lietuvą buvo patiekta 24 TWh dujų (neįskaitant tranzito į Karaliaučių). Tai yra 13% daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 20,9 TWh dujų. Per devynis 2025 m. mėnesius 2,7 TWh dujų buvo transportuota į Europą per GIPL jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. 10 TWh dujų buvo transportuota Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams – tai 27% daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m.

2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais 89,8% (21,5 TWh) visų į sistemą patiektų dujų buvo importuota per Klaipėdos SGD terminalą, kuris yra pagrindinis dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Srautas iš Latvijos sudarė 7,1% (1,7 TWh). Per devynis šių metų mėnesius į dujų perdavimo sistemą iš biometano gamintojų buvo įleista  179 GWh biometano.