Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos 2025 metų pirmąjį ketvirtį siekė 20,8 mln. eurų. Tai – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos siekė 20,6 mln. eurų. Grynasis pelnas sudarė 4,2 mln. eurų ir buvo 6,9 proc. didesnis nei 2024 metų pradžioje.

„2025 m. pirmojo ketvirčio finansiniai rezultatai rodo stabilų bendrovės augimą ir efektyvų sąnaudų valdymą. Šie rezultatai atspindi gebėjimą prisitaikyti prie rinkos sąlygų, išlaikant tvirtą finansinę būklę”, – sako „Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas.

Didesnį veiklos pelningumą lėmė patirtos mažesnės gamtinių dujų sąnaudos technologinėms reikmėms. Jos šį ketvirtį siekė 0,7 mln. eurų (2024 m. I ketvirtį – 1,3 mln. eurų). Sąnaudų mažėjimui didžiausią įtaką turėjo mažesnis dujų poreikis kompresorinių darbui ir kitoms technologinėms reikmėms.

Pajamos iš dujų perdavimo veiklos sudarė 16,3 mln. eurų (2024 m. I ketvirtį – 17,7 mln. eurų), o balansavimo produktų ir kitos pajamos didėjo iki 4,4 mln. eurų (2024 m. I ketvirtį – 2,9 mln. eurų).

2025 m. pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) sudarė 8,9  mln. eurų, o EBITDA marža pasiekė 43 proc. Koreguotas EBITDA rodiklis, kuris eliminuoja ir atspindi reguliavimo korekcijas, sudarė 8,3 mln. eurų ir buvo 0,1 mln. eurų didesnis nei 2024 m. pirmąjį ketvirtį.

Pirmąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,7 teravatvalandės (TWh) dujų arba 3,6 proc. daugiau  nei 2024 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,5 TWh. Šiemet dujų buvo vartojama daugiau elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamybos sektoriuje. Sausio – kovo mėnesiais į Lietuvą buvo patiekta 8,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 13,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 7,8 TWh dujų.

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2025 metų sausio – kovo mėnesiais į Europą buvo transportuota 0,6 TWh dujų. Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams buvo perduota 2,4 TWh dujų. Tai – 31 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2025 metų sausio – kovo mėnesiais buvo patiekta 84 proc. (7,4 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 14,8 proc. (1,3 TWh). Per pirmą metų ketvirtį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 38 GWh biometano.