Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ konsoliduotosios pajamos per devynis šių metų mėnesius buvo 61,6 mln. eurų. Tai – 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos siekė 66,4 mln. eurų. Didžioji dalis pajamų – 61,2 mln. eurų – uždirbta transportuojant gamtines dujas.   

„Dujų transportavimas magistraliniais dujotiekiais Latvijos kryptimi šiemet įgavo didelį pagreitį, tiekėjams siekiant užsipildyti atsargas Inčukalnio dujų saugykloje. Mūsų infrastruktūros išnaudojimą regiono energetinio saugumo užtikrinimui rodo ir devynių mėnesių rezultatai. Nuoseklus ilgalaikis tinklo vystymas ir susijungimas su svarbiomis Europos rinkomis bei itin reikalingais infrastruktūriniais taškais bei efektyvus sąnaudų valdymas lemia bendrovės veiklos stabilumą ir finansinį atsparumą“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.  

„Amber Grid“ 2023 m. sausio-rugsėjo mėn. konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 15,4 mln. eurų ir buvo 45 proc. didesnis nei tuo pačiu metu 2022 m. Didesnį pelną lėmė gautas pelnas už dukterinės bendrovės „GET Baltic“ 66 proc. akcijų paketo pardavimą energijos biržai European Energy Exchange AG.  

2023 m. trijų ketvirčių koreguotas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis sudarė 19,2 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė 25,5 mln. eurų. Rodiklio pasikeitimas susijęs su gamtinių dujų kainų pokyčiais, subalansuojant dujų srautus bei mažesnėmis tranzito pajamomis. Per 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesius įgyvendinant investicinius dujų perdavimo infrastruktūros projektus į tinklą buvo investuota 27,8 mln. eurų.  

„Amber Grid“ sąnaudos per tris šių metų ketvirčius sudarė 43 mln. eurų ir, palyginti su 2022 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 2 proc. Tam įtakos turėjo mažesnės sąnaudos dujų tinklo technologinėms reikmėms ir balansavimo paslaugoms bei mažesnės remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos. 

Finansiniai „Amber Grid“ rezultatai apima ir asocijuotos dujų biržos „GET Baltic“ rezultatus. „Amber Grid“ valdo 34 proc. „GET Baltic“ įstatinio kapitalo.  

Trijų ketvirčių dujų perdavimo ir vartojimo kiekiai  

Per tris 2023 metų ketvirčius dujų saugojimui Latvijos Inčukalnio požeminėje saugykloje ir Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 16,6 teravatvalandžių (TWh) dujų. Tai – 26 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. trimis ketvirčiais. Per 2023 m. sausį–rugsėjį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 28,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 29,6 TWh dujų. Didžioji dalis šių importuotų dujų (apie 67 proc.) buvo tranzitu perduotos į kitas Europos Sąjungos šalis. Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2023 metų sausio–rugsėjo mėnesiais į Europą buvo transportuota 2,6 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,8 TWh.  

Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms ES šalims, per pirmus tris 2023 metų ketvirčius buvo patiekta 87 proc. (25 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 4 proc. (1 TWh), iš Lenkijos – 10 proc. (2,8 TWh). 

Per sausį-rugsėjį Lietuvos vartotojai sunaudojo 22 proc. mažiau dujų nei pernai tuo pačiu metu. Šiemet per devynis mėnesius Lietuvos dujų poreikis siekė 9,3 TWh dujų, kai pernai tuo pačiu metu – beveik 12 TWh.