Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ įspėja bekelės sporto entuziastus – dujotiekio trasa važinėti draudžiama. Tai nesaugu ne tik žmonėms, jų turtui, bet ir ten esančiai energetikos infrastruktūrai. Dėl to dar pavasarį bendrovė ėmėsi papildomų priemonių, kad atkreiptų dėmesį į magistralinių dujotiekių apsaugą. Kai kuriose probleminėse trasos vietose buvo įrengiami specialūs informaciniai stendai „Neerzink dujotiekio“.
Kodėl nesaugu važinėti?
Lietuvoje magistraliniai dujotiekiai driekiasi beveik 2300 kilometrų ir apima maždaug du trečdalius šalies savivaldybių ir kai kur eksploatuojami daugiau nei 50 metų. Atokesnėse vietovėse – miškuose ir pievose – esanti vamzdyno trasa nėra pritaikyta intensyviam transporto priemonių judėjimui virš jos. Čia aukštu slėgiu transportuojamos gamtinės dujos ir biometanas. Kadangi tai degi ir sprogi medžiaga, magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams.
„Mūsų dujotiekiai nutiesti po žeme apie 0,8 m gylyje, o virš jų, išilgai dujotiekio, driekiasi 50 metrų pločio „laisvas“ koridorius, kuris itin masina keturračių, visureigių, bekelės motociklų vairuotojus. Kartais pastebimos ir sunkiosios technikos suformuotos provėžos. Magistralinis dujotiekis yra nuolat prižiūrima ir saugi infrastruktūra, tačiau neatsakinga veikla virš jos kelia incidentų riziką. O drėgnose ir pelkėtose vietose transporto priemonės ypač greitai suformuoja gilias provėžas, todėl virš dujotiekio gali likti nepakankamas apsauginio grunto sluoksnis“, – sako „Amber Grid“ teritorijų planavimo skyriaus vadovė Vilma Ladygienė.
Svarbu pabrėžti, kad tam tikrose vietose, kur dujotiekis susikerta su keliais ar geležinkeliais yra įrengtos papildomos vamzdyno apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vamzdyną nuo transporto apkrovų sukeliamo mechaninio poveikio ir įtempių. Miškuose, pievose tokių papildomų priemonių įrengta nėra.
Pavojų gali kelti ne tik tiesioginis vamzdyno pažeidimas, bet ir ilgalaikės intensyvios apkrovos, žemės paviršiaus pokyčiai. Pažeidus aukšto slėgio vamzdį, į aplinką besiveržiančios dujos sudaro itin stiprų srautą, galintį pakelti žemės grumstus ar akmenukus. Jiems susidūrus gali atsirasti žiežirbų, kurios gali uždegti į aplinką besiveržiančias dujas – tam nebūtinas atviras ugnies šaltinis.
Verta žinoti ir poilsiaujantiems
Aplink aukšto slėgio magistralinį dujotiekį nustatyta apsaugos zona, kuri tęsiasi po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies. Šioje teritorijoje draudžiama arba ribojama veikla, kuri gali pakenkti dujotiekiui ar kelti grėsmę saugumui, net jei iš pirmo žvilgsnio tokia veikla atrodo visiškai nepavojinga.
Magistralinių dujotiekių apsaugos zonose, negalima statyti palapinių, laikyti kemperių ar vagonėlių, kurti laužų, naudoti kepsninių, įrengti turistinių stovyklaviečių, organizuoti masinių renginių ar susibūrimų, taip pat statyti automobilių. Už apsaugos zonoje nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos nuo 150 iki 2400 eurų siekiančios baudos.
Papildomi stendai – didesniam matomumui
Magistralinio dujotiekio trasą ir po žeme esančią infrastruktūrą įprastai žymi geltoni ženklinimo stulpeliai su informacinėmis lentelėmis „Aukšto slėgio dujotiekis“. Jie išdėstyti ne arčiau kaip vienas metras nuo vamzdyno ir ne didesniu kaip 500 metrų atstumu vienas nuo kito.
Šiose lentelėse nurodoma, kad po žeme nutiestas aukšto slėgio dujotiekis, pateikiamas apsaugos zonos plotis, įspėjimas apie galimą pavojų, taip pat eksploatuojančios įmonės pavadinimas ir kontaktinis telefono numeris.
Tačiau vien įprasto ženklinimo kai kur nepakanka. Todėl tose vietose, kur pastebimas ypač aktyvus bekelės transporto priemonių judėjimas, formuojamos provėžos „Amber Grid“ įrengė papildomus, geriau matomus informacinius stendus su šūkiu „Neerzink dujotiekio“ – jais siekiama edukuoti gyventojus ir įspėti apie pasekmes.
Daugiau informacijos apie magistralinių dujotiekių apsaugos zonas, jose galiojančius ribojimus bei leidžiamas veiklas pateikiama „Amber Grid“ interneto svetainės skiltyje žemės savininkams. Internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų sklypą kerta magistralinis dujotiekis, kokiose teritorijose veiklai reikalingas „Amber Grid“ pritarimas ar taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.
AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
