Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos 2025 m. sudarė 69,6 mln. eurų, tai 6 % mažiau nei 2024 m., kai pajamos siekė 74,3 mln. eurų. Didžioji dalis pajamų – 59,4 mln. eurų – uždirbta iš gamtinių dujų perdavimo, 9,9 mln. eurų – iš dujų perdavimo sistemos balansavimo produktų. Likusią nedidelę pajamų dalį sudarė pajamos, gautos už naujų vartotojų prijungimą ir SGDT lėšų administravimą. Gamtinių dujų perdavimo pajamos daugiausia sumažėjo dėl 2025 m. galiojusių mažesnių perdavimo kainų. O balansavimo produktų pajamos mažėjo dėl sumažėjusio balansavimo poreikio.

Finansiniai rezultatai

„Amber Grid“ grynasis pelnas 2025 m. siekė 1,3 mln. eurų ir buvo 84 % mažesnis nei 2024 m., kai grynasis pelnas sudarė 8,3 mln. eurų. Rezultatams įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėjusios sąnaudos. Bendrovės sąnaudas didino tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo mechanizmo (angl. Cross-Border Cost Allocation, CBCA) įmoka Lenkijai už Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtį (angl. Gas Interconnection Poland–Lithuania, GIPL).

„Nors 2025-ųjų finansinius rezultatus veikė reguliaciniai pokyčiai ir įgyvendinti įsipareigojimai, fiksavome stabilų mūsų paslaugų poreikį. Metų pabaigoje išaugę tarptautiniai dujų transportavimo mastai patvirtina, kad stabiliai veikiantis mūsų dujų perdavimo tinklas yra gyvybiškai svarbi energetikos sistemos grandis. Dujų infrastruktūra prireikus gali saugiai ir efektyviai perduoti didžiulius energijos srautus ir užtikrinti energetinį stabilumą tiek šalyje, tiek už jos ribų“, – sako „Amber Grid“ bendrovės vadovas Nemunas Biknius.

Bendrovės EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis praėjusiais metais buvo 17,3 mln. eurų, kai 2024 m. – 26,5 mln. eurų. Vidutinė nuosavybės grąža (ROE) 2025 m. sudarė 0,8 % (2024 m. – 4,6 %). Koreguoti Bendrovės rodikliai lyginant su 2024 m. išliko stabilūs – koreguotas grynasis pelnas 10,0 mln. Eur (2024 m. – 10,1 mln. Eur), koreguota EBITDA 27,4 mln. Eur (2024 m. - 27,4 mln. Eur).

Perdavimo kiekiai

Pernai dujų įleidimas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą vėl viršijo 30 TWh ribą ir siekė maždaug 30,5 TWh. Išaugęs importas per SGD terminalą Klaipėdoje leido padidinti tarptautinius dujų srautus: srautas į Latviją išaugo beveik trečdaliu – iki maždaug 12,7 TWh (2024 m. – 9,68 TWh), į Lenkiją – beveik dvigubai, nuo 2,55 TWh iki 4,97 TWh. Srautai Lenkijos kryptimi išaugo dėl išnaudotų galimybių dalį dujų srautų nukreipti naujai susiformavusiam dujų poreikiui Ukrainoje patenkinti. Tad bendrai eksporto dujų srautai pernai augo 15,1 proc.

„Primename, kad 2024-aisiais Klaipėdos SGD terminalas veikė ne visus metus, tad įleidimo apimtys buvo sumenkusios iki 23,8 TWh. Be to, pirmus 4 mėnesius dėl pažeidimo neveikė dujų jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o planuoti remontai turėjo įtakos ir Kiemėnų taško (tarp Lietuvos ir Latvijos) prieinamumui. Tad 2025 metais SGD terminalui veikiant visa apimtimi dujų įleidimas iš Latvijos ir Lenkijos sumažėjo“, – įžvalgomis dalinasi N. Biknius. Importas per Kiemėnų tašką (iš Latvijos) per metus sumažėjo 38 proc. nuo 4,1 TWh iki maždaug 2,5 TWh, o per Santakos tašką (iš Lenkijos) – nuo maždaug 1,48 TWh iki 0,56 TWh.

Be to, prie bendro importo per tarptautinius taškus mažėjimo 2025 -aisiais prisidėjo ir kiek žemesnis dujų vartojimas Lietuvoje bei didėjantis Lietuvoje pagaminto įleidžiamo biometano kiekis, kuris per metus išaugo 118 proc., nuo 0,126 TWh 2024-aisiais iki 0,277 TWh 2025-aisiais.

Bendrai Lietuvoje praėjusiais metais suvartota 15,9 TWh dujų arba 6,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais (2024 m. – 16,9 TWh). Visgi vartojimas pernai dar buvo didesnis nei 2022 m. ir 2023 m., kai atitinkamai buvo suvartota 15,57 TWh ir 14,9 TWh dujų. Metinį dujų vartojimo mažėjimą lėmė reikšmingai smukęs trąšų gamybos sektoriaus dujų poreikis. Pernai šio sektoriaus vartojimas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu (28,6 proc.) – nuo 8 TWh iki 5,7 TWh. Atmetus šio sektoriaus įtaką dujų vartojimas Lietuvoje augo – padidėjo beveik 14 proc., nuo 8,9 TWh iki 10,1 TWh.

„GET Baltic“ sandoris

2025 metais „Amber Grid“ ir „European Energy Exchange AG“ (EEX) užbaigė dvejus metus trukusį strateginį procesą – „GET Baltic“ akcijų perleidimą partneriui, kuris laimėjo tarptautinį viešą konkursą. Pirmuoju etapu, 2023 metais, pritarus „Amber Grid“ valdybai ir akcininkų susirinkimui bei įvertinus „GET Baltic“ finansinius rezultatus, 66 proc. akcijų buvo parduota už 6,5 mln. eurų, o  likusių 34 proc. akcijų pardavimo sandoris įvertintas  3,8 mln. eurų.  

„GET Baltic“ tapimas  „European Energy Exchange AG“ (EEX) grupės dalimi žymi svarbų žingsnį mūsų regiono – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų rinkoje. Mūsų išvystytos biržos prisijungimas prie vienos didžiausių Europos energetikos biržų sustiprino regiono rinkos likvidumą ir jau padidino konkurenciją. Įdiegtos pažangesnės prekybos priemonės ir suteikta prieiga prie daugiau paslaugų sukuria vertę  biržos dalyviams ir dujų vartotojams. Pradėję šią veiklą investavome kiek mažiau nei milijoną eurų, o dėl nuoseklaus ir profesionalaus komandos darbo turime puikų rezultatą – bendrai sandoris įvertintas kiek daugiau nei 10,3 mln. eurų“, – sako vadovas.

AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis. 

AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.