Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 35 mln. Eur, tiek pat kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžioji dalis pajamų – 29,5 mln. eurų – uždirbta transportuojant gamtines dujas, 5,4 mln. eurų – iš sistemos balansavimo produktų.  

„2025 m. I pusmečio pajamos išliko stabilios, nepaisant to, kad reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo kainos 2025 m. lyginant su 2024 m. vidutiniškai didėjo 7,4 proc. per „Amber Grid” valdomą perdavimo sistemą perduoti energijos kiekiai nesumažėjo. Perdavimo sistema veikė patikimai, labiausiai padidėjusiu perdavimo kiekiu išsiskyrė Latvijos kryptis, kuri lyginant su 2024 m. I pusmečiu augo daugiau nei dvigubai. Pelningumo rodiklius nežymiai įtakojo padidėjusios sąnaudos“, – sako „Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas.  

„Amber Grid“ 2025 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas sudarė 2,75 mln. eurų ir buvo 20,3 proc. mažesnis nei 2024 m. I pusmetį (3,45 mln. Eur). Mažesnį pelną lėmė šiek tiek didesnės sąnaudos, kurios palyginus laikotarpius didėjo 0,6 mln. Eur.  

2025 m. I pusmečio koreguotas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis buvo 15,4 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė 13,7 mln. eurų. Rodiklis didėjo dėl 2025 m. VERT nustatytos didesnės reguliuojamos investicijų grąžos. 

„Amber Grid“ veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 12,1 mln. eurų ir, palyginti su 2024 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 0,6 mln. Eur arba 5,1 proc.  Gamtinių dujų pirkimų sąnaudos, kurios visuomet sudaro ženklią sąnaudų dalį 2025 m. I pusmetį mažėjo 12,7 proc. ir sudarė 7,4 mln. Eur (8,4 mln. eurų 2024 m. I pusmetį). 

2025 m. I pusmečio dujų perdavimo kiekiai  

Vartojimas. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį Lietuvoje buvo suvartota 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų arba 6 proc. mažiau nei 2024 metų pirmąjį pusmetį, kai šalies dujų poreikis siekė 9,2 TWh. Dujų paklausa Lietuvoje mažėjo dėl trečdaliu sumažėjusio dujų poreikio trąšų gamyboje, tačiau sumažėjusį vartojimą trąšų gamyboje iš dalies kompensavo išaugęs dujų poreikis elektros gamyboje.  

Dujų transportavimas. Per 2025 m.  pusmetį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 16,5 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 23,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą buvo transportuota 13,4 TWh dujų. Didesnį dujų transportavimą labiausiai lėmė tai, jog šiemet „Balticconector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją, veikė įprastu režimu, taip pat išaugo dujų transportavimo kiekiai Latvijos kryptimi bei Santaka Lenkijos kryptimi.  

Eksportas. Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu į Europą buvo transportuota 1,6 TWh dujų. Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje per Lietuvos-Latvijos jungtį buvo perduota 6 TWh dujų.  

Importas. Per Klaipėdos SGD terminalą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims buvo patiekta 86,8 proc. (14,3 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos į Lietuvą sudarė 10,2 proc. (1,7 TWh), iš Lenkijos – 2,5 proc. (0,4 TWh). Biodujų gamintojai į sistemą įleido 92 GWh biometano, o tai yra net 65,6% daugiau nei per 2024 metų pirmąjį pusmetį.