Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos per devynis šių metų mėnesius buvo 51,6 mln. eurų. Tai – 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos siekė 60,7 mln. eurų. Pajamos iš dujų transportavimo veiklos sudarė didžiąją dalį arba 42,2 mln. eurų nuo visų pajamų. Pajamų lygio mažėjimą labiausiai lėmė mažesnis perduotų dujų kiekis.

„Nors Lietuvos sistemos naudotojams transportavome daugiau dujų nei 2023 m. tuo pačiu metu, šie metai buvo išskirtiniai dėl regiono infrastruktūros apribojimų – vyko Balticconnector jungties remontas ir Klaipėdos SGD terminalo techninė apžiūra. Dėl to dujų transportavimo kiekiai yra mažesni ir šis faktorius atsispindi žemesniame pajamų lygyje, tačiau pelningumą užtikrina technologinių sąnaudų suvaldymas“, – sako „Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas.  

„Amber Grid“ 2024 m. trijų ketvirčių grynasis pelnas sudarė buvo 5,7 mln. eurų ir buvo 2,8 karto mažesnis nei 2023 m. sausį – rugsėjį (15,8 mln. eurų). Kadangi 2023 metų grynajam pelnui didžiausią įtaką darė dukterinės įmonės „GET Baltic” akcijų pardavimas, natūralu, jog 2024 metų grynasis pelningumas yra mažesnis.

2024 m. trijų ketvirčių koreguotas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis buvo 20,9 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė 19,2 mln. eurų. Rodiklis didėjo dėl 2024 m. VERT nustatytos didesnės reguliuojamos investicijų grąžos. Įgyvendinant investicinius dujų perdavimo infrastruktūros projektus, per 2024 m. sausį-rugsėjį į tinklą buvo investuota 3,9 mln. eurų.

„Amber Grid“ veiklos sąnaudos 2024 m. sudarė 32,7 mln. eurų ir, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo ketvirtadaliu. Šį pokytį lėmė sumažėjusios dujų kainos ir mažesnės dujų sąnaudos. 

2024 m. trijų ketvirčių dujų perdavimo kiekiai

Vartojimas. Per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje buvo suvartota 12,2 teravatvalandės (TWh) dujų arba 31 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023 metais, šalies dujų poreikis siekė 9,3 TWh. Dujų paklausa augo dėl kiek žemesnės metų pradžioje besilaikiusios oro temperatūros ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamyboje.

Dujų transportavimas. Per 2024 m. sausį – rugsėjį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 21 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 28,8 TWh dujų.

Eksportas. Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje per Lietuvos-Latvijos jungtį buvo perduota 7,3 TWh dujų.

Importas. Per Klaipėdos SGD terminalą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims buvo patiekta 78 proc. (16,3 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos į Lietuvą sudarė 15 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos – 7 proc. (1,5 TWh).

Vietinė gamyba. Iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista beveik 100 GWh biometano.