Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį buvo 35 mln. eurų. Tai – 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos siekė 42,7 mln. eurų. Didžioji dalis pajamų – 34,8 mln. eurų – uždirbta transportuojant gamtines dujas. Pajamų lygio mažėjimą labiausiai lėmė menkesnis perduotų dujų kiekis.

„Pastarąjį pusmetį dujų transportavimą per „Amber Grid“ valdomą perdavimo tinklą ribojo regiono infrastruktūros remontai – Balticconnector jungties remontas ir Klaipėdos SGD terminalo techninė apžiūra. Tai turėjo įtakos mažesnėms pajamoms, bet pelningumo rodiklį pozityviame lygmenyje išlaikė tuo pačiu metu patirtos mažesnės technologinės sąnaudos“, – sako „Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas.  

„Amber Grid“ 2024 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas sudarė buvo 3,4 mln. eurų ir buvo 3,6 karto mažesnis nei 2023 m. I pusmetį (12,6 mln. Eur). Mažesnį pelną lėmė tai, kad 2023 m. I pusmečio rezultatui reikšmingos  įtakos turėjo dukterinės įmonės „GET Baltic” akcijų pardavimas.

2024 m. I pusmečio koreguotas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis buvo 13,8 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė 12,5 mln. eurų. Rodiklis didėjo dėl 2024 m. VERT nustatytos didesnės reguliuojamos investicijų grąžos. 2024 m. pirmąjį pusmetį įgyvendinant investicinius dujų perdavimo infrastruktūros projektus į tinklą buvo investuota beveik 3 mln. eurų.

„Amber Grid“ veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 23,1 mln. eurų ir, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo trečdaliu. Šį pokytį lėmė sumažėjusios dujų kainos ir mažesnės dujų sąnaudos. 

2024 m. I pusmečio dujų perdavimo kiekiai

Vartojimas. Per pirmąjį 2024 metų pusmetį Lietuvoje buvo suvartota 9,2 teravatvalandės (TWh) dujų arba 46 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį pusmetį, kai šalies dujų poreikis siekė 6,3 TWh. Dujų paklausa Lietuvoje augo dėl vėsesnių nei pernai žiemos orų, elektros gamybos ir mažesnės dujų kainos rinkoje.

Dujų transportavimas. Per 2024 m. sausį – birželį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 13,4 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 28,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 18,8 TWh dujų. Mažesnį dujų transportavimą labiausiai lėmė tai, jog šiemet iki balandžio pabaigos neveikė „Balticconector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl šios priežasties dujų tiekimas į Suomiją buvo organizuojamas ne per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, o dujas pristatant per Suomijoje esantį SGD terminalą. Be to, dėl vykusios patikros daugiau nei mėnesį neveikė SGD terminalas Klaipėdoje.

Eksportas. Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje per Lietuvos-Latvijos jungtį buvo perduota 2,9 TWh dujų.

Importas. Per Klaipėdos SGD terminalą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims buvo patiekta 69,2 proc. (9,2 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos į Lietuvą sudarė 22,9 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos – 7,5 proc. (1 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista 56 GWh biometano.