Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su dukterine įmone dujų birža „GET Baltic“ neaudituotais duomenimis 2022 metais uždirbo 98,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų*. 2021 metų pajamos buvo 68,6 mln. eurų. 2022 metų pajamos buvo pakoreguotos pasikeitus dujų balansavimo produkto reglamentavimui. 

 

Bendrovės konsoliduotasis grynasis pelnas 2022 metais, palyginti su 2021 metų grynuoju pelnu, mažėjo 32,5 proc. ir siekė 15,7 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 32 mln. eurų. Šis rodiklis, palyginti su 2021 metų EBITDA, mažėjo 9,4 proc. Pelningumo lygis krito dėl brangių dujų, įsigytų dujų perdavimo tinklo palaikymui.   

 

„Pagrindinis šių metų „Amber Grid“ pajamų šaltinis buvo tarptautiniai dujų srautai, transportuoti per Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Anksčiau įmonė didžiausią dėmesį skirdavo vidaus rinkai, tačiau per 2022 metus, atvėrus jungtį su Lenkija ir išplėtus jungtį su Latvija, transformavomės į tarpvalstybinius dujų srautus aptarnaujančią regiono bendrovę. Dujų srautų didėjimui įtakos taip pat turėjo sėkmingas „Amber Grid“ valdomos dujų biržos „GET Baltic“, kuri veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, darbas. Reikšmingai išaugę dujų srautai generavo papildomas pajamas, kurių dėka pavyko sumažinti dėl aukštų dujų kainų išaugusias technologines perdavimo tinklo sąnaudas“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

 

Per 2022 m. Lietuvos, Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos vartotojams buvo transportuota 40,4 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Karaliaučiaus sritį. Iš jų Lietuvoje buvo suvartota 15,6 TWh dujų arba 35 proc. mažiau nei 2021 metais. Dujų vartojimas šalyje mažėjo dėl aukštų dujų kainų ženkliai sumenkus trąšų ir elektros gamybos apimtims, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

 

Pernai kilus karui Ukrainoje itin išaugo dujų srautas Latvijos kryptimi. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais, kai į šiaurės šalis buvo transportuota 1,9 TWh dujų. Nuo praėjusių metų gegužės veikiančiu dujotiekiu GIPL į Lenkiją gegužės-gruodžio mėnesiais buvo perduota 6,4 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,3 TWh. 

 

Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, per 2022 metus buvo patiekta 79 proc. (32,1 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 8 proc. (3,3 TWh), iš Lenkijos – 5 proc. (2,3 TWh). Sausį – kovą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo transportuota apie 8 proc. (3,1 TWh) dujų. 

 

Nuo balandžio 1 d. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2022 metais sudarė 23 TWh ir buvo 12 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. 

 

Iš viso per 2022 metus „Amber Grid“ valdomą Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota 64 TWh dujų. Tai – 21 proc. daugiau nei pernai, kai per sistemą buvo perduota 53 TWh dujų. Tam įtakos turėjo dešimteriopai išaugę dujų srautai į Latvijos pusę ir pernai gegužę atverta nauja dujotiekių jungtis su Lenkija.

 

*2022 metais pasikeitęs dujų balansavimo produkto reglamentavimas numato, jog balansavimui taikomas neutralumo principas, todėl jo apskaita neturi įtakos galutiniam finansiniam rezultatui. Platesnė informacija pateikta „Amber Grid“ neaudituotose 2022 metų finansinėse ataskaitose.