Tarptautinės vandenilio rinkos apklausos duomenimis, iki 2040 m. Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) metinė paklausa gali siekti 79,2 teravatvalandės – tai sudaro apie 87 proc. išankstinėse galimybių studijose nustatyto 91 TWh teorinio koridoriaus pajėgumo. Rezultatus paskelbė šešių šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai – Suomijos „Gasgrid Vetyverkot Oy“, Estijos „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Lietuvos „Amber Grid“, Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ ir Vokietijos „ONTRAS Gastransport“.
Kvietimą išreikšti poreikį naudotis būsima vandenilio koridoriaus infrastruktūra (angl. Call for Interest, CfI) NBHC partneriai paskelbė 2026 m. I ketvirtį, pakviesdami vandenilio gamintojus, vartotojus, skirstymo sistemų bei saugyklų operatorius ir vandenilio transportuotojus visose šešiose koridoriaus projekte dalyvaujančiose šalyse pateikti preliminarią informaciją apie planuojamą vandenilio gamybą, vartojimą ir tarptautinio transportavimo poreikius. Išsamūs vandenilio rinkos poreikių apklausos rezultatai iš esmės sutampa su ankstyvosiomis galimybių studijos prognozėmis. Aiškiai išreikšti projektų vystytojų ir sistemos naudotojų pajėgumų poreikiai patvirtina, kad ši infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi ir perspektyvi Europos energetikos arterija, kurią tikimasi komerciškai pradėti eksploatuoti apie 2033 m. ir vėliau.
Tarptautinėje rinkos apklausoje sulaukta 93 atsakymų iš 81 skirtingos įmonės, atstovaujančios 108 projektams. Iš 79,2 TWh prognozuojamos paklausos 64,4 TWh sudarys atskirų pramonės projektų poreikiai, o 14,8 TWh – Vokietijos paskirstymo tinklų poreikiai.
Pasak „Amber Grid" vadovo Nemuno Bikniaus, šie rezultatai suteikia svarų struktūrinį pagrindą vandenilio koridoriui, jungiančiam Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją.
„Rinkos apklausos rezultatai parodė, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai regione – tarp jų ir Lietuvoje – jau dabar aiškiai reiškia savo poreikius vandenilio infrastruktūrai. Tai svarbus signalas: Lietuva gali tapti ne tik tranzito, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Tolesnis žingsnis – šiuos poreikius paversti konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais", – teigė N.Biknius.
Regioninė pasiūlos ir paklausos dinamika
Regioniniai duomenys atskleidžia glaudžiai integruotą sistemą, kurioje šiaurės regionų pasiūla tiesiogiai atliepia pietų regionų paklausą.
Numatoma, kad Suomija atliks svarbų vaidmenį gaminant vandenilį. Prognozuojama, kad vandenilio gamyba daugiau nei padvigubės – nuo 15,4 TWh 2033 m. iki 38,6 TWh 2050 m., o vidaus suvartojimas išliks stabilus – apie 2,1 TWh per metus.
Baltijos šalys taps ir gamintojomis, ir vartotojomis augančioje regioninėje vandenilio rinkoje. Prognozuojama, kad regiono gamyba augs nuo 3,4 TWh 2033 m. iki 11,1 TWh 2050 m., o suvartojimas per tą patį laikotarpį nuosekliai didės nuo 0,2 TWh iki 4,5 TWh.
Lenkijos rinka pasižymi dinamišku profiliu – čia didelis pramonės suvartojimas nuolat viršys vidaus pasiūlą. Prognozuojama, kad gamyba augs nuo 2,8 TWh 2033 m. iki 13,2 TWh 2050 m., o paklausa tuo pačiu laikotarpiu šoktelės nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh.
Vokietija taps pagrindiniu tinklo paskirties tašku ir didžiausia vartotoja – apklausoje jos atsakymai buvo susiję išimtinai su vandenilio priėmimu. Prognozuojama, kad tiesioginis projektų suvartojimas sparčiai augs – beveik patrigubės nuo 15,3 TWh 2033 m. iki 44,4 TWh 2050 m.
Vandenilis platesniam rinkos aprūpinimui
Vokietiją vandenilis pasieks ne tik tiesiogiai, per stambiąsias pramonės jungtis – nemažą papildomą srautą į šalį atneš ir paskirstymo sistemų operatoriai, aptarnaujantys smulkesnius vartotojus.
Vokietijos rytiniuose regionuose paklausa per paskirstymo tinklus – kurią daugiausia lems vidutinio dydžio įmonės ir savivaldybių komunalinių paslaugų tiekėjai – išaugs nuo 3,0 TWh 2033 m. iki 24,9 TWh 2050 m.
Naujausi Vokietijos nacionalinės vandenilio rinkos tyrimo duomenys rodo, kad bendra ilgalaikė Vokietijos paklausa gali viršyti CfI apklausoje nustatytas prognozes – tai dar labiau įtvirtina NBHC kaip svarbiausią tiekimo arteriją.
Tarpvalstybiniai vandenilio transportavimo duomenys atskleidžia poreikį tarptautiniam vandenilio koridoriui. Sistemos naudotojai ir prekybos rinkos dalyviai nurodė planus didinti gabenamus kiekius – nuo 25,4 TWh 2035 m. iki 38,2 TWh 2050 m. Nemaža dalis šių kiekių paskirties vietos atžvilgiu išlieka lanksti – tai rodo pradedančią formuotis likvidžią Europos vandenilio prekybos rinką, kurioje anksčiausiai veikiantys rinkos dalyviai iš anksto užsitikrina transportavimo pajėgumus, kad vandenilį galėtų parduoti didžiausią kainą siūlančiose rinkose.
Artėjant 2027 m. etapui
NBHC projektas įgyvendinamas pagal partnerių sutartą planą ir šiuo metu yra galimybių studijos etape. Projekte dalyvaujantys dujų perdavimo sistemos operatoriai – Suomijos „Gasgrid Vetyverkot Oy“, Estijos „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Lietuvos „Amber Grid“, Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ ir Vokietijos „ONTRAS Gastransport“ – toliau bendradarbiaus su rinkos dalyviais, kad detaliau įvertintų pajėgumų poreikius ir galimus projekto plėtros kelius. Šiuo metu vyksta techninės ir komercinės studijos, kurias planuojama užbaigti 2027 m.
„Apklausos rezultatai rodo, kad rinka yra ankstyvame vystymosi etape ir joje išlieka neapibrėžtumų, susijusių su būsimais kiekiais ir projekto įgyvendinimo terminais. Tai rodo poreikį sukurti stabilią, palankią reguliavimo aplinką, kuri leistų laiku priimti investicinius sprendimus ir paremtų nuoseklią vandenilio infrastruktūros plėtrą“, – aiškino N.Biknius.
Projektas lieka atviras ir papildomiems rinkos dalyvių pasiūlymams.
Daugiau informacijos ir visą CfI ataskaitą rasite čia.
Bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) nuomonė ir požiūriai, kurie nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar CINEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą skyrusi institucija negali būti laikomos atsakingomis už juos.
