Europos Sąjungos valstybėse narėse vykstant dinamiškiems pokyčiams, susijusiems su energetikos pertvarka ir ekonomikos dekarbonizacija, numatoma, kad vandenilis taps viena pagrindinių energijos rūšių Europoje. Šiuo metu darniai bendradarbiaudami dujų perdavimo sistemų operatoriai nuo Europinės vandenilio plėtros iniciatyvos „European Hydrogen Backbone“ vizijos pamažu pereina prie veiksmų. 2022 m. gruodžio 14 d. šešių ES šalių perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl tarpvalstybinio projekto – „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus“ (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor).
Europos perdavimo sistemų operatorių „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija) pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo tikslas – plėtoti vandenilio tiekimo infrastruktūrą nuo Suomijos per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją iki Vokietijos, prisidedant prie „REPower-EU“ 2030 m. tikslų pasiekimo. Perdavimo sistemos operatorių inicijuotas projektas „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius“ sustiprins regiono energetinį saugumą, sumažins priklausomybę nuo importuojamos iškastinės energijos ir atliks svarbų vaidmenį mažinant daug energijos naudojančių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, projektas gali reikšmingai prisidėti prie ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslo, nes padės pakeisti iškastinio kuro gamybą ir vartojimą pramonėje, transporto sektoriuje, elektros energijos ir šildymo sektoriuje, pakeičiant atsinaujinančiu kuru, t. y. žaliuoju vandeniliu.
„Amber Grid“ dalyvavimas Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio infrastruktūros koridoriuje yra svarbus įsipareigojimas vidaus ir tarptautiniams partneriams sukurti kelius šiai naujai aplinkai draugiškai energijos rūšiai. Jau keletą metų dirbame analizuodami vandenilio, kaip galinčios pakeisti gamtines dujas, energijos transportavimo, maišymo, saugaus perdavimo galimybes bei rinkos poreikį gaminti, vartoti, importuoti ar eksportuoti vandenilį. Bendras šešių šalių operatorių susitelkimas, įgyvendinant Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių bei tolesnių darbų planavimas rodo vieningą požiūrį į energetikos transformacijos svarbą ir poreikį tai atlikti kuo sparčiau”, – sako „Amber Grid” vadovas Nemunas Biknius.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriumi taip pat prisidedama prie energijos tiekimo šaltinių įvairovės ir spartesnio atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo, ypač siekiant ES tikslo iki 2030 m. pagaminti 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Koridoriumi Baltijos jūros regione pagamintą žaliąjį vandenilį galima bus tiekti į vandenilio vartojimo vietas ir pramonės klasterius visame koridoriuje, o taip pat Vidurio Europoje.
Be to, toliau vystant vandenilio infrastruktūrą aplink Baltijos jūrą, gali būti sukurta stipri vandenilio rinka, suteikianti galimybę naudotis gausiai prieinamais ir konkurencingais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.
Projektas reikšmingai prisideda prie ES vandenilio strategijos ir „REPower-EU“ plano. Be to, Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekto įgyvendinimas padės pasiekti kai kuriuos regioninius ir ES klimato tikslus, įtrauktus į Europos žaliąjį kursą ir „Fit for 55” priemonių paketą.
Tolesni žingsniai
Atsižvelgdami į projekto sudėtingumą, projekto partneriai jau imasi aktyvių veiksmų projektui įgyvendinti. 2023 metais per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą projekto partneriai atliks galimybių studiją. Remiantis galimybių studijos rekomendacijomis bus priimtas sprendimas dėl tolesnio projekto plėtojimo. Kitais projekto etapais bus vykdomi inžineriniai darbai, gaunami reikiami leidimai, organizuojami statybos darbai ir tinklų eksploatavimas.
Paveikslėlyje - Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius
