Dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas ir veiklos apribojimai neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms – šio strateginio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta. Kaip ir planuota, ši ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono dujų rinkos dalyviams naudą nešanti jungtis, bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti beveik du trečdalius statybos darbų.
„Vienas didžiausių pastarojo meto energetikos projektų Lietuvoje – dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Susitelkus, tinkamai organizuojant darbus ir laikantis visų saugos reikalavimų galima dirbti nesustojant nei vienai dienai per septynias karantino savaites. Todėl tikslas nesikeičia – šiemet turi būti nutiesta du trečdaliai šio dujotiekio“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris šiandien lankėsi GIPL statybų aikštelėje prie Kernavės.
GIPL dujotiekis sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką su Lenkija, o tuo pačiu ir Europos Sąjunga, kuri finansuoja reikšmingą šio projekto dalį. Naujasis dujų kelias skirtas ne tik energijos tiekimo saugumo užtikrinimui. Jo nauda, kartu su visa išplėtota energetikos infrastruktūra, įskaitant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, jungtis tarp valstybių, atsivėrusią Suomijos dujų rinką, duos ir ekonominę naudą ir atsispindės dujų kainoje.
Tapus didžiulės dujų rinkos dalimi, išryškėja komercinės naudos aspektai, apimantys galimybes dalyvauti Lenkijos ir Europos rinkoje, pasiūlyti naujus instrumentus dujų prekyboje ir padidinti SGD terminalo Klaipėdoje panaudojimą. Esant palankioms sąlygoms, GIPL leis transportuoti dujas į ar iš Lenkijos bei kitų ES šalių, taip pat pritaikius papildomus techninius sprendimus tiekti jas į Ukrainą ar Baltarusiją.
Pasak bendrovės „EPSO-G“ vadovo Rolando Zuko, savalaikės investicijos į energijos perdavimo ir prekybos infrastruktūrą leidžia visų regiono šalių rinkos dalyviams veikti konkurencijos sąlygomis, didina rinkos patrauklumą bei likvidumą ir dėl to vartotojai galės tiesiogiai pajusti pastaruoju metu susiformavusių itin palankių dujų kainų naudą savo sąskaitose.
„Matome, kad pastačius dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos ir liberalizavus šios šalies dujų rinką, prekyba GET Baltic biržoje viršija mūsų lūkesčius – per pirmuosius tris šių metų mėnesius apyvarta buvo didesnė nei planavome per visą pirmąjį pusmetį. Todėl dabar ne tik statome, bet ir modeliuojame, kokias naujas paslaugas, naujus dujų tiekimo maršrutus sukurs ir naujas galimybes atvers pradėjęs veikti dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – pažymėjo R. Zukas.
GIPL, kurio trasos ilgis Lietuvoje – 165 km, statybos pradėtos šių metų pradžioje. Į Lietuvą iš Lenkijos jau atvežta 85 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 64 km vamzdžių, pakloti pirmieji 5 kilometrai dujotiekio į iškastas tranšėjas. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami archeologiniai tyrinėjimai.
„Sudėtingiausias šių metų darbų etapas prasidės birželio pradžioje, kai Vokietijos partneriai pradės kryptinio horizontalaus gręžimo darbus po Nerimi. Ties Kernave iš vienos pusės ir ties Kazokiškėmis iš kitos upės pusės jau paruoštos darbų aikštelės, baigiamas suvirinti specialus vamzdis, kuris bus pertrauktas po Neries dugnu, 20 metrų gylyje“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
