Įsigaliojus gruodžio pabaigoje pasirašytai rangos darbų sutarčiai, Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pradeda parengiamuosius dujotiekio jungties su Lenkija GIPL statybos darbus. Jau organizuojamas pagamintų vamzdžių iš Lenkijos pristatymas.
Dujotiekio tiesimas prasidės nuo Jauniūnų, Širvintų rajone, link Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos Lazdijų rajone. Šiuo metu pradedama žymėti trasa, atliekama sprogmenų paieška dujotiekio statybos darbų zonoje, nustatytose vietose pradėti archeologiniai tyrinėjimai bei kiti statybos startui būtini darbai.
„Dėl užsitęsusio pirkimo proceso, darbų grafikas yra labai įtemptas, todėl svarbi kiekviena diena. Esame kruopščiai susiplanavę darbus numatant kiekvienos savaites grafiką, paskyrę atsakingus asmenis ir numatę kontrolės mechanizmus, kad šis ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims svarbus projektas būtų įgyvendintas laiku – iki 2021 m. pabaigos“, – sako laikinasis „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Pasak N. Bikniaus, darbų metu itin daug dėmesio bus skiriama darbuotojų saugai, projekto valdymo kokybei ir techninei priežiūrai.
Be to, svarbu, kad rangovas nedelsiant pateiktų užsakymus dujotiekio įrenginių gamintojams Europoje, kad statybai reikalingos medžiagos ir įranga, tokia kaip dujotiekio sklendės, kameros bei kiti įtaisai būtų pristatyti laiku. Tai turi įtakos projekto įgyvendinimo greičiui.
Pirmajame statybų etape didžiausios pajėgos telkiamos dujotiekio statybai nuo Jauniūnų iki Alytaus, tai yra šimto kilometrų vamzdyno statyboms. Vėliau bus nutiesta likusi dujotiekio atkarpa. Iš viso GIPL jungtis iki Lietuvos-Lenkijos sienos tęsis 165 km.
Užtikrinus didelę konkurenciją viešųjų pirkimų metu, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planuota. Vietoje 136 mln. eurų investicijų, projekto kaštai, vertinant vamzdžių ir rangos darbų įsigijimą, sumažės iki 112 mln. eurų. Visa GIPL projekto vertė – apie 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisidės ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
