Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos pradeda Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (angl. Nordic Baltic Hydrogen Corridor, NBHC) galimybių studijų etapą. 2024 metais sėkmingai atlikus išankstinę galimybių studiją, šeši projekte dalyvaujantys operatoriai planuoja pradėti galimybių studijas projekte dalyvaujančiose šalyse. Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m. vidurio.
Be galimybių studijų NBHC projekte dalyvaujantys operatoriai atliks kelias tarpvalstybines studijas, kurioms bus naudojami rezultatai iš aukščiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai bus integruoti į NBHC projekto planavimą. Šios studijos apims projekto koordinavimą, techninės ir komercinės dalies suderinimą, klientų ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Planuojama, kad tarpvalstybinės studijos bus užbaigtos iki 2026 m. pabaigos.
Projekto dalyvių nuomone, pradedamas galimybių studijų etapas leis paspartinti bendradarbiavimą ir padaryti didelę pažangą, įgyvendinant NBHC projektą. Ateityje vandenilio koridoriaus projektas įgalins valstybes ne tik sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, bet ir skatins verslo plėtrą bei prisidės kuriant visiškai naują vandenilio ekonomiką Europoje.
Prieš pradėdami galimybių studijas, perdavimo sistemos operatoriai atliks bendrą komercinių principų studiją. Remiantis išankstinės galimybių studijos rezultatais, 2025 m. pradžioje prasidėsiančioje komercinių principų studijoje bus analizuojami preliminarūs tarpvalstybinių sąnaudų paskirstymo principai. Taip pat bus sukurti visoms pusėms tinkami komercinio modelio ir pajamų modelių (tarifų modelių) principai, kad visiems dalyvaujantiems PSO būtų užtikrintas finansinis atsiperkamumas.
Išsamios galimybių studijos sudarys sąlygas NBHC projektui tapti saugiu, patikimu ir ekonomišku atsinaujinančio vandenilio transportavimo maršrutu, prijungtu prie būsimo Europos vandenilio tinklo Vidurio Europoje.
„Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas pereina į kitą suplanuotą etapą. 2024 metais sėkmingai užbaigta išankstinė galimybių studija buvo svarbus pasiekimas, dabar judame į priekį pagal numatytus projekto terminus. Esame įsitikinę, kad nuosekliai ir stabiliai vystydami šį projektą, bendradarbiaudami su partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis, įgyvendinsime šį vandenilio infrastruktūros projektą. NBHC koridorius užtikrins žaliosios elektros energijos gamybos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo plėtrą ir prisidės prie Lietuvos ir Europos klimato ir energetinio saugumo tikslų įgyvendinimo“, – sakė Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
NBHC yra svarbus projektas, prisidedantis Europai pereinant prie tvarios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos, siekiant ES klimato tikslų ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje. Planuojama, jog Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius iki 2050 m. galėtų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Projektas padidins regiono ir Europos energetinį saugumą ir tiekimo šaltinių įvairovę, sujungdamas vietinę žaliojo vandenilio gamybą su esamais ir naujais vartojimo centrais, taip pat prisidės prie reikšmingai nuo iškastinio kuro priklausomų sektorių dekarbonizacijos.
2024 m. balandį Europos Komisija NBHC suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą (projektas yra Baltijos energijos rinkos vandenilio plano (BEMIP Hydrogen) dalis). 2024 m. spalio mėn. perdavimo sistemos operatoriai pateikė paraišką finansavimui gauti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), kurios rezultatai paaiškės 2025 m. I ketvirtį.
NBHC yra bendras šešių Europos PSO projektas: Suomijos „Gasgrid vetyverkot Oy“, Estijos „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Lietuvos „Amber Grid“, Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ ir Vokietijos „ONTRAS“.