Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė 49,4 mln. eurų – tai 14,4 mln. eurų, arba 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jos sudarė 35 mln. eurų. Pajamų augimą daugiausia lėmė išaugę perduoti dujų kiekiai.

„Amber Grid“ grynasis pelnas 2026 m. pirmąjį pusmetį siekė 18,1 mln. eurų ir buvo 15,4 mln. eurų, arba beveik 6,5 karto, didesnis nei 2025 m. pirmąjį pusmetį, kai jis sudarė 2,8 mln. eurų.

„Pirmąjį šių metų pusmetį pasiekėme reikšmingą finansinių rezultatų augimą, kurį lėmė ne tik didesnės dujų perdavimo apimtys, bet ir efektyvesnė veikla. Šaltesnė žiema dar kartą patvirtino Lietuvos dujų perdavimo sistemos svarbą šalies ir regiono energetiniam saugumui. Siekdami ir toliau didinti sistemos efektyvumą, investuojame į elektrinių kompresorių projektus, kurie ateityje leis dirbti lanksčiau, efektyviau ir mažinant poveikį aplinkai“, – sako Gytis Fominas, „Amber Grid“ finansų direktorius.

Bendrovės veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2026 m. pirmąjį pusmetį siekė 30,4 mln. eurų – tai 19,4 mln. eurų, arba 176 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai EBITDA sudarė 11 mln. eurų. EBITDA augimą daugiausia lėmė padidėjusios pajamos bei sumažėjusios gamtinių dujų sąnaudos.

Bendrovės koreguoti finansiniai rodikliai, eliminuojantys laikinų reguliacinių nuokrypių, vienkartinių sandorių ir kito netipinio pelno ar nuostolių įtaką, iš esmės išliko stabilūs. Koreguotas grynasis pelnas siekė 6,3 mln. eurų ir buvo šiek tiek mažesnis nei 2025 m. pirmąjį pusmetį, kai sudarė 6,6 mln. eurų. Tuo metu koreguota EBITDA padidėjo 5,8 proc. – nuo 15,4 mln. eurų iki 16,3 mln. eurų.

Bendrovės veiklos sąnaudos 2026 m. pirmąjį pusmetį siekė 26,4 mln. eurų – jos buvo 4,9 mln. eurų, arba 16 proc., mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai sudarė 31,3 mln. eurų. Didžiausią įtaką sąnaudų mažėjimui turėjo 4,8 mln. eurų sumažėjusios technologinės gamtinių dujų sąnaudos.

Dujų perdavimo kiekiai ir rinkos dinamika

Per pirmąjį 2026 m. pusmetį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 21,3 TWh dujų, neįskaitant tranzito į Karaliaučių. Tai 29 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai buvo perduota 16,5 TWh dujų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos dujų vartotojams perduota 10,1 TWh dujų – 16 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį (8,7 TWh). Perduotų dujų kiekio augimą Lietuvos vidaus rinkoje lėmė didesnis dujų poreikis trąšų gamybos sektoriuje ir šaltesnė žiema, padidinusi energijos poreikį.

Per pagrindinį dujų importo šaltinį – Klaipėdos SGD terminalą – pirmąjį pusmetį buvo patiekta 18,6 TWh, arba beveik 88 proc. visų į sistemą transportuotų dujų. Įleidimas per SGD terminalą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo beveik 31 proc.

Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 8,8 TWh dujų – 47 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Srautai į Lenkiją didėjo 40 proc. – nuo 1,6 TWh iki 2,3 TWh.

Augantys regioniniai srautai dar kartą patvirtina Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūros svarbą stiprinant „Amber Gas Corridor“ kryptį – patikimus dujų tiekimo kelius tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir platesnio Europos regiono. Kaip ir pernai, dalis dujų srautų buvo nukreipta Ukrainos dujų poreikiams patenkinti.

Žalioji transformacija ir strateginės kryptys

„2026 m. pirmąjį pusmetį bendrovės veiklos kryptys toliau buvo formuojamos atsižvelgiant į atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Dujų sektoriuje tai reiškia didesnį dėmesį kritinės infrastruktūros fizinio ir kibernetinio atsparumo stiprinimui, tarptautinių dujų srautų iš Klaipėdos SGD terminalo užtikrinimui ir didinimui Centrinės Europos bei Ukrainos kryptimi, biometano integracijai, žaliųjų dujų infrastruktūros plėtrai ir pasirengimui Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio tinklo vystymui“, – teigia „Amber Grid“ Organizacijos pažangos direktorius Tomas Urmanavičius.

Į Lietuvos dujų perdavimo ir skirstymo sistemą įleidžiamo biometano kiekis toliau sparčiai auga. 2026 m. pirmąjį pusmetį į sistemą buvo įleista 242,9 GWh biometano – 2,6 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 m. Be to, užbaigti trys biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos projektai.

Šiemet bendrovė taip pat prisijungė prie europinės ERGaR platformos, todėl Lietuvos biometano gamintojams atsivėrė daugiau galimybių eksportuoti savo produkciją ir prekiauti atsinaujinančių dujų kilmės garantijomis tarptautinėse rinkose.