Biometano vaidmuo Lietuvos dujų sistemoje sparčiai auga. „Amber Grid“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį į skirstymo ir perdavimo sistemas jo įleista 242,9 GWh – 2,6 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ir šis pusmečio kiekis jau pranoksta metinius rezultatus. Pagal šį kiekį Lietuva lenkia kaimynines Baltijos šalis ir tampa viena regiono lyderių.
„Per metus 2,6 karto išaugęs į sistemą įleidžiamo biometano kiekis rodo, kad Lietuvoje sparčiai stiprėja nauja vietinės energijos gamybos šaka. Kuo daugiau energijos pasigaminame patys, tuo daugiau investicijų, darbo vietų ir ekonominės vertės lieka Lietuvoje. Biometano plėtra kartu kuria naujas galimybes žemės ūkiui, pramonei ir regionams, todėl svarbu išlaikyti augimo tempą ir sudaryti sąlygas šiam sektoriui didinti visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumą“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Nuo birželio vidurio, kai dėl sezoniškumo vartojimas sumažėja, biometanas patenkina apie 5 proc. viso Lietuvos dujų poreikio. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį vidutinis buitinis vartotojas suvartojo 2 294 kWh gamtinių dujų, tad į dujų sistemą įleidžiamo biometano pakaktų maždaug šeštadaliui buitinių vartotojų poreikiams patenkinti.
„Biometanas Lietuvai svarbus stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Gamindami biometaną iš vietinių žaliavų dalį dujų poreikio galime užsitikrinti Lietuvoje ir taip mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos. Be to, tai tvaresnė alternatyva iškastinėms dujoms, leidžianti mažinti jų naudojimą. Biometano sektoriaus plėtra taip pat kuria darbo vietas regionuose, skatina investicijas į vietos ekonomiką ir padeda dalį energijai išleidžiamų lėšų išlaikyti Lietuvoje. Tai kuria papildomą vertę šalies ūkiui ir stiprina regionų gyvybingumą“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Biometano gamyba ateinančiais metais turėtų ir toliau augti – pagal gamintojų pateiktas prisijungimo prie tinklo paraiškas jo įleidimo į sistemą pajėgumai iki 2030 m. galėtų padidėti iki maždaug 1,4 TWh per metus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 17 biometano jėgainių: septynios dujas tiekia tiesiogiai į perdavimo sistemą, viena – į skirstymo sistemą, o kitų jėgainių pagamintos dujos transportuojamos dujovežiais ir į tinklą įleidžiamos per specialius įleidimo taškus.
„Prie sparčios biometano rinkos plėtros Lietuvoje prisideda ir nuoseklus valstybės bei „Amber Grid“ darbas – palankios prisijungimo prie dujų sistemos sąlygos ir lanksti prisijungimo tvarka, veikianti kilmės garantijų sistema, leidžianti žalias dujas eksportuoti į kitas valstybes nares, galimybė gamintojams pasinaudoti finansinio skatinimo priemonėmis. Šių priemonių visuma sudaro sąlygas biometano gamybai augti ir stiprina Lietuvos, kaip patrauklios rinkos biometano gamintojams, poziciją“, – teigia Nemunas Biknius.
Biometano vaidmuo regione auga
Bendros dujų sektoriaus tendencijos regione rodo, kad biometano svarba nuosekliai auga. Šalys investuoja į naujų biometano gamyklų plėtrą ir dujų tinklo infrastruktūrą, tačiau atskirų rinkų augimo tempai ir plėtros modeliai skiriasi.
Suomijos biodujų sektorius yra išsikėlęs tikslą iki 2030 m. biometano gamybą padidinti iki 4 TWh. Estijoje biometano gamyba 2025 m. pasiekė apie 300 GWh – per metus ji išaugo maždaug 11 proc. Tuo metu Latvijoje biometano gamyba per metus padidėjo nuo 68 GWh iki 167 GWh, t. y. beveik tris kartus.
AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.
AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
