Lietuva turi visas galimybes per artimiausius dešimtmečius savarankiškai pasigaminti šalies poreikius tenkinantį sintetinių degalų kiekį ir tapti reikšmingu šio sektoriaus centru Baltijos regione. „Amber Grid“ atlikta analizė rodo, kad sintetinių degalų gamybos vystymui gali būti pasitelkti vietiniai ištekliai, atsinaujinanti energija ir sparčiai besivystančios pažangios žaliosios technologijos.
Lietuva gali turėti reikšmingus pagrindinių sintetinių degalų gamybai reikalingų žaliavų – biogeninio anglies dioksido (CO2) ir žaliojo vandenilio – kiekius. Remiantis „Amber Grid“ atlikta rinkos analize prognozuojama, kad iki 2040 m. biogeninio CO2 potencialas šalyje gali siekti apie 3,5 mln. tonų, o vandenilio gamybos pajėgumai – apie 5,9 GW per metus.
Tai reiškia, kad reikiamus sintetinių degalų kiekius Lietuva galėtų gaminti naudodama vietinius išteklius, o ne remdamasi atvežtiniu iškastiniu kuru, ir prisidėti prie ilgalaikės, atsparios energetikos sistemos kūrimo.
„Sintetiniai degalai yra galimybė mažinti priklausomybę nuo energijos importo, stiprinti energetinę nepriklausomybę ir didinti atsparumą geopolitiniams neramumams bei kainų svyravimams. Kartu tai svarbus žingsnis kuriant stabilesnę ir saugesnę šalies energetikos sistemą. Šie degalai gali tapti realia alternatyva iškastiniam kurui tuose sektoriuose, kuriuose perėjimas prie elektros yra sudėtingas – aviacijoje, jūrų ar sunkiajame kelių transporte“, – sako Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Reikšmingas poveikis ekonomikai
Sintetinių degalų sektoriaus plėtra galėtų tapti svarbiu ekonomikos augimo veiksniu. Skaičiuojama, kad 2030–2060 m. laikotarpiu šio sektoriaus vystymas Lietuvoje galėtų prireikti apie 3,4 mlrd. eurų investicijų, o bendra tiesioginė ir netiesioginė ekonominė nauda galėtų siekti iki 40 mlrd. eurų.
„Sintetinių degalų pramonė Lietuvoje gali būti vystoma kaip sistemiškai integruotas sprendimas, stiprinantis šalies energetinį apsirūpinimą ir atsparumą. Visa vertės grandinė – nuo vietinių žaliavų, CO₂ panaudojimo ir žaliojo vandenilio gamybos iki galutinių sintetinių degalų produktų – sudaro sąlygas kurti aukštą pridėtinę vertę, kvalifikuotas darbo vietas ir tvarias biudžeto pajamas, kartu didinant Lietuvos, kaip patikimos energetikos ir pramonės partnerės, vaidmenį regione“, – teigia N.Biknius.
Ekonominis modeliavimas parodė, kad perėjimas prie sintetinių degalų ir priklausomybės nuo iškastinio kuro importo mažinimas 2030–2060 m. laikotarpiu leistų sutaupyti apie 24 mlrd. eurų. Dar apie 32 mlrd. eurų būtų sutaupyta sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Atitinka ES žaliosios transformacijos planą
Sintetinių degalų gamyba grindžiama CO2 surinkimu iš biogeninių šaltinių ir atsinaujinančios elektros energijos naudojimu, todėl ji dera su Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) klimato neutralumo tikslais.
Sintetinių degalų paklausą Europoje jau dabar skatina ES taisyklės ir iniciatyvos, skirtos mažinti taršą ir skatinti tvaraus kuro naudojimą. Direktyvos RED III, „ReFuelEU Aviation“ ir „FuelEU Maritime“, taip pat ES apyvartinių taršos leidimų sistema nurodo, kad aviacija, jūrų transportas ir kiti sunkiai elektrifikuojami sektoriai turi naudoti mažiau iškastinio kuro ir daugiau tvarių alternatyvų, tokių kaip e-metanas, e-metanolis ar e-SAF ir kt. Dėl šių reikalavimų sintetinių degalų paklausa Europoje nuosekliai augs.
Prognozuojama, kad 2040 m. sintetinių degalų sektoriaus vystymui kasmet reikės apie 27 TWh atsinaujinančios elektros energijos, tad sektorius skatins ir tvarios energijos gamybos plėtrą.
Analizę „Amber Grid“ parengė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Vandenilio plėtros Lietuvoje 2025–2027 metų gairėmis.
