Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ organizavo viešąją konsultaciją su rinka dėl pirmą kartą Lietuvoje rengiamo jungtinio elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijaus 2026–2035 metų laikotarpiui. Bendrovės rinkos dalyviams pristatė preliminarius tinklų plėtros projektus bei numatomas investicijų apimtis, kurios bendrai preliminariai sudarys apie 2,8 mlrd. eurų.
Visą susijusią informaciją galite rasti interneto svetainėse: Litgrid ir Amber Grid. Konsultacija vyksta iki sausio 21 d. Savo pasiūlymus, pastebėjimus, klausimus elektros tematika galite pateikti el. paštu komunikacija@litgrid.eu, dujų – komunikacija@ambergrid.lt
Jungtinis scenarijus bus pagrindas nacionaliniams dešimties metų (2026–2035 m.) elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros planams rengti. Tokį planavimo modelį numato Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, skatinantys perėjimą nuo atskirų sektorių prie integruoto visos energetikos sistemos planavimo, siekiant didesnės skirtingų energijos rūšių sąveikos, efektyvesnio išteklių panaudojimo ir nuoseklaus reagavimo į energetikos transformacijos iššūkius. Nors atitinkamos direktyvos nuostatos dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę, jungtinis scenarijus rengiamas „Amber Grid“ ir „Litgrid“ iniciatyva.
„Norime būti atviri ir sąžiningi rinkos dalyvių atžvilgiu, todėl proaktyviai pereiname prie naujo planavimo modelio. Konsultacijos medžiagoje detaliai apžvelgiame svarbiausias energetikos tendencijas, lemsiančias energetikos sistemos raidos kryptis bei tempą. Taip pat, pateikiame preliminarių planuojamų projektų portfelį. Vieša konsultacija – plėtros planų rengimo pradžia, kviečianti į tolesnį dialogą su rinka bei galimybė ankstyvoje stadijoje įvertinti lūkesčius, sureaguoti į pastabas ir tokiu būdu turėti rinkos poreikius atitinkančius planus“, – sako Paulius Butkus, naujosios energetikos įmonių grupės EPSO-G, valdančios ,,Amber Grid” ir ,,Litgrid”, plėtros ir inovacijų vadovas.
Pirmojoje viešoje konsultacijoje, kurioje dalyvavo per 100 rinkos atstovų, buvo pristatyti du galimi energetikos sistemos raidos scenarijai – Nacionalinis scenarijus, paremtas strateginiais valstybės dokumentais ir atnaujintas pagal naujausius rinkos duomenis, bei Lėtesnės transformacijos scenarijus, atspindintis konservatyvesnę rinkos raidą. Abu scenarijai taps pagrindu operatoriams rengiant atskirus elektros, dujų ir vandenilio perdavimo tinklų dešimties metų plėtros planus, kuriuos jie turi pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) iki liepos 1 d., taigi ir planuojamų investicijų vertė dar gali pakisti.
„Amber Grid“ artimiausią 10- metį turės užtikrinti nuolatinius 183 GWh/parą perdavimo sistemos pajėgumus
Gamtinių dujų bei vandenilio vaidmenį energetikos sistemos sinergijoje pristatęs operatorius „Amber Grid“ skaičiuoja, jog ateinantį dešimtmetį prognozuojamas santykinai stabilus gamtinių dujų metinis poreikis, kuris abiejuose raidos scenarijuose turėtų svyruoti tarp 15–17 TWh.
„Tokią tendenciją lemia nusistovėjęs vartojimas pramonės bei elektros gamybos sektoriuose. Vis dėlto sistemos raidos planavimui itin svarbi išlieka galimybė patenkinti momentinį dujų poreikį piko metu (iki 183 GWh per parą) ir užtikrinti dujų eksportą regioniniu mastu – į Baltijos šalis, Suomiją, potencialiai į Ukrainą. Be to, numatoma aktyvi tinklo dekarbonizacija – apie 10 kartų padidinant į tinklą įleidžiamo biometano kiekius. Atsižvelgiant į tai, apie 346 mln. Eur siekiantis investicijų portfelis numatomas ne tinklo plėtrai, o esamos infrastruktūros efektyvimui gerinti, patikimumui užtikrinti: magistralinių dujotiekių atstatymui ir perklojimui, Jauniūnų bei Panevėžio kompresorių stočių modernizavimui bei sistemos saugumo ir skaitmenizavimo sprendimams“, – sako Justas Černiauskas, „Amber Grid“ Komercijos direktorius.
Investicijų lūkestis vandeniliui – 1,7 mlrd. eurų
Žaliojo vandenilio perdavimo sistemos raidos prognozės abiejuose scenarijuose yra prieštaringiausios. „Amber Grid“ duomenimis, Nacionaliniame scenarijuje prognozuojamas vandenilio gamybos pajėgumų poreikis 2035 m. yra net 30 proc. didesnis nei numatyta dabartiniuose strateginiuose dokumentuose, nes rinkos dalyviai planuoja gaminti vandenilį ne tik vidaus vartojimui, bet ir didelio masto eksportui. Tačiau Lėtesnės transformacijos scenarijus numato gerokai kuklesnę raidą, kurią lemia esamos infrastruktūros trūkumas bei lėtesni pramonės prisitaikymo tempai.
Pagal kurį scenarijų vyks žaliojo vandenilio perdavimo sistemos ir visos rinkos plėtra, priklausys nuo Šiaurės ir Baltijos šalių žaliojo vandenilio koridoriaus projekto raidos – planuojama, jog Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją sujungsiančios koridoriaus statybos galėtų prasidėti 2029 m.
„Šiuo metu pradedame detalią techninę–ekonominę analizę, tikslinsime parametrus, lokacijas ir biudžetus. Sausio viduryje skelbsime neįpareigojančią apklausą dėl transportavimo sistemos sutarčių. Nors galutiniai investiciniai sprendimai priklausys nuo 2027 m. planuojamų techninių ir ekonominių studijų rezultatų, preliminarus investicijų portfelis vandenilio perdavimo infrastruktūrai Lietuvoje iki 2033 m. siekia apie 1,7 mlrd. eurų“, – sako Danas Janulionis, „Amber Grid“ Energetikos transformacijos centro vadovas.
Ruošiasi elektros energijos paklausos šuoliui
„Litgrid“ duomenimis, elektros energijos poreikis Lietuvoje per ateinantį dešimtmetį turėtų augti nuo dabartinių 13,1 TWh iki 47,5 TWh pagal Nacionalinį scenarijų arba iki 31,3 TWh pagal lėtesnės transformacijos scenarijų. Tokį ryškų šuolį lemia kompleksinės priežastys: masinė transporto, geležinkelių bei jūrų uosto elektrifikacija, spartus šilumos siurblių diegimas namų ūkiuose, pramonės plėtra bei energetiškai imlių duomenų centrų ir vandenilio elektrolizės projektų atsiradimas.
Siekiant paruošti tinklą šiam augimui, 2026–2035 m. laikotarpiui planuojamas ambicingas investicijų portfelis, kurio pagrindą sudaro strateginės jungties „Harmony Link“ stiprinimas (apie 205 mln. Eur). Tarpsisteminių jungčių stiprinimo projektai sudarys apie 420 mln. Eur, speciali perdavimo tinklo atsparumo didinimo programa – apie 152 mln. Eur.
