Lenkijoje oficialiai atidaryta po kelių dienų pradėsianti veikti dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Danijos „Baltic Pipe“. Dujotiekis, per kurį Lenkiją pasieks dujos iš Norvegijos, reikšmingai sustiprins dujų tiekimo saugumą visame regione, taip pat ir Lietuvoje. Dujų rinkos dalyviai visame Baltijos šalių regione turės tiesioginę prieigą prie dujų iš Norvegijos, šiuo metu norvegiškos dujos mus pasiekia per SGD terminalą Klaipėdoje.
Dujotiekis „Baltic Pipe“ per Daniją sujungs Norvegijos kontinentinio šelfo telkinius Šiaurės jūroje su Lenkijos dujų perdavimo sistema. Dujų jungtimi bus galima perduoti maždaug 100 teravatvalandžių (TWh) arba 10 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tai sudaro apie pusę visos Lenkijos dujų poreikio.
„Lenkijos energetikos sistemos plėtra reikšmingai didina ir Lietuvos saugumą. Lenkijos ir Danijos įgyvendintas projektas „Baltic Pipe“ buvo įgyvendintas pačiu laiku. Papildomas dujų tiekimo šaltinis mūsų regione padidins dujų tiekimo saugumą, o didesnė dujų pasiūla sudarys prielaidas dujų kainų mažėjimui. 2022 metai yra itin reikšmingi Lenkijos energetikai, nes per vienerius metus atidarytos trys tarptautinės dujų jungtys: gegužę – GIPL dujotiekis su Lietuva, rugpjūtį – jungtis su Slovakija ir dabar pradedanti veikti dujų jungtis su Danija. Šiuo metu Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ įgyvendina naujo SGD terminalo statybos projektą, kuris, tikėtina, bus užbaigtas iki 2028 metų“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
900 km ilgio Lenkijos ir Danijos dujotiekių jungtis „Baltic Pipe“ spalio 1 dieną pradės veikti trečdaliu numatyto pajėgumo. Planuojama, jog maksimaliu pajėgumu dujotiekis pradės veikti šių metų pabaigoje. Projekto vykdytojų teigimu, dujotiekio projektas kainavo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų. Europos Komisija „Baltic Pipe“ dujotiekį įtraukė į Bendrijai svarbių projektų sąrašą (PCI) ir finansavo dalį statybos darbų.
„Baltic Pipe“ projektą įgyvendina Lenkijos ir Danijos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gaz-System“ ir „Energinet“.
