Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pirkimų komisija iš naujo įvertinusi galutinius dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos rangos darbų pirkimo konkurso pasiūlymus, nustatė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė įmonių konsorciumas, kurį sudaro bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Pasiūlymo kaina - 79,85 mln. Eur be PVM.
„Didelė konkurencija dėl konkurse aktyviai dalyvavusių Lietuvos kapitalo ir tarptautinių kompanijų leis mums įgyvendinti GIPL jungties projektą penktadaliu pigiau, palyginti su pradžioje planuotais 136 mln. eurų“, – sako EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Atliekant pakartotinį rangos darbų galutinių pasiūlymų įvertinimą, pirkimų komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.
Pirkimo komisijai iš naujo pilna apimtimi įvertinus galutinius rezultatus, „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, nes jis pranašesnis pagal pasiūlytą darbų atlikimo kainą ir kokybės kriterijų. Pagal kainą laimėtojo pasiūlymas buvo 5 mln. eurų pigesnis už antroje vietoje likusio tiekėjo pasiūlymą. Pagal kitus kriterijus, pasiūlymai skyrėsi nežymiai. Šiame konkurse pasiūlymų kaina sudarė 84 proc. lyginamojo svorio.
Pripažinus įmonių konsorciumą, kurį sudaro bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konkurso laimėtoju, sprendimą pritarti esminėms sandorio sąlygoms priims „Amber Grid“ valdyba. Taip pat šiam sprendimui turės pritarti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Numatoma, kad pakartotinas konkurso pasiūlymų vertinimas esminio poveikio numatytam projekto įgyvendinimo terminui neturės.
GIPL projekto sutartis, numatanti plieninių vamzdžių, reikalingų dujotiekių jungčiai, pagaminimą ir įsigijimą buvo pasirašyta liepos 25 d. „Amber Grid“ 26,4 mln. Eur (be PVM) vertės sutartį pasirašė su tarptautinį konkursą laimėjusia Lenkijos bendrove „Izostal“.
Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje. Pastačius dujotiekių jungtį, bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
