GIPL – dar vienas alternatyvus dujų koridorius Europoje

Šiuo metu vienintelis alternatyvus dujų šaltinis Lietuvai, visoms Baltijos šalims, o nuo 2020 m. ir Suomijai yra Klaipėdos SGD terminalas. Nuosekliai judame link 2022 metų, kai rinkai galėsime pasiūlyti ir antrą prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių – veikiančią GIPL jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Šio dujotiekio atsiradimas turės esminės įtakos gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimui Baltijos regione. Neabejojama, kad GIPL sudarys spaudimą rusiškų dujų tiekėjams. Atidarius dujų transportavimo vartus, per Lenkiją atsivers prieiga prie pagrindinių Europos dujų prekybos centrų bei įvairių dujų tiekimo šaltinių. Padidės dujų tiekimo saugumo ir solidarumo mechanizmų – pagalbos tarp šalių, įvykus dujų nutraukimo incidentams, veikimo užtikrinimas.

GIPL nauda regionui išaugs 2020 m. pradėjus veikti „Balticconnector“ ir formuojant regioninę dujų rinką

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, GIPL įgauna vis didesnę reikšmę, lyginant su tuo laiku, kai projektas dar tik buvo planuojamas. Anksčiau jungtis buvo aktuali tik Baltijos šalims, dabar, kai buvo priimtas sprendimas pastatyti jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“, GIPL tampa svarbiu infrastruktūros elementu ir Suomijai. Šiai šaliai atsivers platesnės dujų tiekimo diversifikavimo galimybės ir didės derybinė galia, kalbantis su rusiškų dujų tiekėjais. Formuojant bendrą Baltijos regiono dujų perdavimo tarifų zoną, rinkos prasme Estija ir Suomija, kaip niekada iki šiol, priartės prie Lietuvos ir galės veiksmingiau pasinaudoti GIPL teikiama nauda. Į regioninę rinką įsitraukus Lietuvai, kitos regiono šalys įgytų komerciškai tiesioginę prieigą prie GIPL, dėl to padidėtų ir GIPL sukuriama vertė.

Jungties pajėgumai gali būti didinami

GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio. Pradėjus veikti jungčiai, pajėgumai iš alternatyvių dujų šaltinių padidės net 60 proc. Suplanuoti GIPL jungties pajėgumai iš Lenkijos į Lietuvą – 27 teravatvalandės (TWh) per metus, o iš Lietuvos į Lenkiją – 21 TWh per metus. Bet nebūtina sustoti ties šiais skaičiais: esant poreikiui ir atlikus sąlyginai nedideles investicijas, ateityje būtų galima GIPL pajėgumus padidinti dar 70 proc. Tam reikėtų pastatyti naują dujų kompresorių stotį pasienyje su Lenkija.

 

Projekto svarba Lenkijoje

Naujas dujotiekis Lietuvai ir Baltijos regionui svarbus dėl papildomo dujų šaltinio užsitikrinimo. Tačiau GIPL taip pat reikšmingas ir Lenkijai. Jungtis leis padidinti per Lenkijos teritoriją transportuojamus dujų srautus bei sukurs papildomas dujų tiekimo galimybes rinkos dalyviams. Be to, atsivers galimybės prijungti naujus dujų vartotojus – Lenkijos pusėje bus nutiesta apie 350 km naujo dujotiekio ten, kur jo niekada nebuvo. Tai atvers šansą dujofikuoti daugiau Lenkijos teritorijos ir keisti taršios anglies naudojimą į švarias dujas, pagerinant šalies aplinkosauginius rodiklius. 

GIPL proveržio metai

Nors aktyvus bendradarbiavimas su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi dėl GIPL prasidėjo dar 2009 m., GIPL proveržio metais gali būti laikomi 2018-ieji,  kai buvo priimtas galutinis sprendimas investuoti į šį regioninį projektą ir pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos perdavimo tinklų sujungimo sutartis. Iškart po to sekė viešųjų konkursų procedūros. Planuojama, kad sutartys su jungties rangovais bus pasirašytos artėjant 2019 m. viduriui. Lygiagrečiai projektas įgyvendinamas ir Lenkijos pusėje – vyksta viešieji pirkimai, o statybų pradžia numatyta 2019 m. pabaigoje.

Dar neatskleistos visos GIPL galimybės

Vienas svarbiausių darbų šiemet – atlikti studiją, kurioje būtų išnagrinėtos komercinės GIPL panaudojimo galimybės ir priemonės, galinčios padidinti jo socioekonominę naudą. Svarbu, kad rinka pradėtų naudotis jungtimi vos tik ši pradės veikti, o prieigos prie GIPL sąlygos leistų ja efektyviai naudotis. Siekiame, kad GIPL sukuriama vertė rinkai būtų kuo didesnė. Studijos rengėjai turėtų išnagrinėti situaciją Europos dujų rinkose, GIPL įdarbinimo galimybes, portfelio formavimo strategijas, iš kur ateinančios dujos turės didžiausią potencialą. Studija parodys, kokie produktai bei kokios prieigos prie infrastruktūros sąlygos galėtų būti pasiūlytos rinkos dalyviams. Kokie būtini reguliavimo pakeitimai turi būti atlikti, teikiant naujas paslaugas, susijusias su nauja infrastruktūra. Taip pat tikimasi gauti vertingų pasiūlymų dėl tolesnių iniciatyvų regionui. Studijos rezultatus numatoma turėti 2019 m. rudenį.

 

Komentaras apie GIPL jungtį skelbiamas ir NLEA apžvalgoje.