Rugsėjį užbaigus sudėtingą kryptinį gręžimą ir suplanuotu laiku nutiesus tris Baltijos šalis ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio GIPL dujotiekio gijas po plačiausiomis šalies upėmis, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pradėjo paruošiamuosius darbus kitam reikšmingam šio projekto etapui – jau įrengtos vamzdyno dalies prijungimui prie dujų perdavimo sistemos.
Pasak „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, nutiesta GIPL dujotiekio atkarpa bus prijungta prie dujų perdavimo sistemos Širvintų rajone, šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties.
„Komanda turi tikslą atlikti kruopštaus pasirengimo reikalaujančius naujo dujotiekio dalies prijungimo prie sistemos darbus iki šių metų pabaigos. Sudėtingiausias momentas – aukšto slėgio, didelio dujų srauto laikinas nukreipimas atsargine linija, užtikrinant nenutrūkstamą dujų perdavimą visoje sistemoje. Prijungę GIPL dalį prie veikiančios dujų perdavimo sistemos, būsime žengę didelį žingsnį į antrąją projekto įgyvendinimo dalį. Siekiame spartinti darbus tam, kad jei pasikeistų situacija dėl COVID-19, nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės neturėtų įtakos projekto galutiniam terminui“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Per aštuonis projekto įgyvendinimo mėnesius suvirinta daugiau kaip 100 km GIPL vamzdyno iš 165 km, o po Nerimi ir Nemunu nutiesta 2 kilometrai vamzdyno. Po Nerimi 711 mm. skersmens plieniniai vamzdžiai pakloti 20 metrų po dugnu, po Nemuno dugnu – 30 metrų gylyje.
Dujotiekio tiesimo po Nemuno ir Neries upėmis etape nuo birželio iki rugsėjo pradžios dirbo daugiau kaip 60 profesionalių specialistų iš Vokietijos ir Lietuvos. Darbų metu buvo taikomas horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) metodas, leidęs užtikrinti, kad darbų metu būtų tausojama aplinka. Didžiausia kliūtis tiesiant vamzdyną po Nemunu – rasti rieduliai, o dėl biraus grunto Nemuno pakrantėje vamzdynas buvo įmontuotas į specialų dėklą. 23 Vokietijos inžinerinės kompanijos vilkikai su specialia HDD įranga, kuri visą vasarą dirbo Neries ir Nemuno pakrantėse, šią savaitę pajudėjo link Vokietijos.
Tiesiant tarptautinį Lietuvos-Lenkijos dujotiekį teko kirsti ir daugiau upių. Atviruoju būdu vamzdynas buvo paklotas po keturiomis mažesnėmis Lietuvos upėmis – Strėvos, Lapainios, Verknės ir Musės bei po mažais upeliais. Visus darbus stebėjo Lietuvos gamtos fondas, atliekantis aplinkos monitoringą dujotiekio statybos darbų laikotarpiu.
Iki 2020 m. pabaigos planuojama įgyvendinti du trečdalius GIPL projekto. 2021 metais bus toliau montuojamos likusios dujų vamzdyno atkarpos nuo Alytaus rajono iki Lazdijų, įrengiamos čiaupų mazgų aikštelės ir statoma dujų apskaitos stotis Lietuvos-Lenkijos pasienyje.
2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Dujotiekis leis gauti dujas iš įvairių šaltinių, o taip pat leis efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.
