Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio GIPL dujotiekio projektą įgyvendinantis dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą GIPL dujotiekio trečiojo statybų etapo užbaigimo aktą. Paskutinįjį, ketvirtąjį statybų etapą ir baigiamą įrengti Santakos dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stotį planuojama patikrinti artimiausiu metu, o jo statybų užbaigimo aktus gauti iki šių metų pabaigos.
„Turime jau trečiąjį patvirtinimą, kad 130 GIPL dujotiekio kilometrų iš 165 km yra tinkamai įrengti, dujotiekio kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, vamzdynas yra saugus ir gali perduoti numatytus maksimalius dujų srautus. Per ateinančius porą mėnesių galutinai užbaigsime dujotiekio į Lenkiją statybą. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinta 95 proc. GIPL projekto darbų, praėjusią savaitę suvirinta GIPL dujotiekio auksinė siūlė žymi Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų sujungimą, o spalio pabaigoje planuojame dujomis užpildyti dujotiekio atkarpą šalia Alytaus“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Trečiąjį GIPL statybos etapą sudaro 27 km dujotiekio ruožas, įrengtas Alytaus rajone. Pirmasis statybų užbaigimo aktas buvo gautas šių metų kovą, antrasis statybų etapas buvo patvirtintas balandžio mėn. Liepos mėnesį buvo atlikti viso Lietuvoje nutiesto GIPL dujotiekio atsparumo bandymai maksimalia apkrova. Bandymų rezultatai parodė, kad vamzdynas pritaikytas saugiam gamtinių dujų perdavimui.
Spalio pabaigoje dujomis bus užpildytas GIPL dujotiekis Alytaus rajone, o per lapkritį atlikus visus technologinius darbus, dujos bus įleistos į visą Lietuvoje nutiestą GIPL dujotiekį iki sienos su Lenkija.
GIPL sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Dujotiekis leis gauti dujas iš įvairių šaltinių, efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą bei Klaipėdos SGD terminalą, o ateityje ir užtikrinti biometano bei vandenilio srautus regione. GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
