Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ jau įgyvendino 90 proc. dujotiekių jungties su Lenkija GIPL statybos darbų, suvirino visą Lietuvos teritorijoje besidriekiantį 165 kilometrų vamzdyną ir atliko atsparumo bandymus.
Vamzdyno tvirtumui patikrinti skirti hidrauliniai bandymai žiemą buvo atlikti pirmuosiuose 102 naujosios dujų jungties kilometruose. Liepos mėnesį tokie bandymai buvo atlikti likusioje vamzdyno dalyje nuo Nemuno upės ties Alytumi iki Lietuvos - Lenkijos sienos. Bandymo rezultatai patvirtina - vamzdynas išlaiko maksimalaus numatyto slėgio apkrovas. Ypatinga 17 kilometrų vamzdyno atkarpa nuo Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties Šeštokuose iki Lietuvos - Lenkijos sienos. Šiame ruože dujotiekio slėgis sieks 84 barus, tokio slėgio gamtinių dujų vamzdynų Lietuvoje iki šiol nebuvo įrengta. Bandymų metu šis ruožas buvo išbandytas net 105 barų slėgiu.
„Įgyvendinant šį strateginį Lietuvos energetikos projektą mums itin svarbu ne tik atlikti darbus pagal griežtą planą, tačiau ir užtikrinti aukščiausius saugumo ir patikimumo standartus. Visą 165 km dujotiekį išbandėme maksimalia apkrova ir rezultatai tik įrodo, kad šie vamzdynai pritaikyti saugiam dujų perdavimui“, - teigia „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Visa dujotiekio trasa taip pat buvo ištirta nuo sprogmenų, praėjusią vasarą atlikti sudėtingi kryptinio horizontalaus gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ties Kernave ir Nemunu ties Alytumi. Šią vasarą jungties įrengimo darbai sukoncentruoti Lazdijų rajone, Šeštokų pakraštyje kylančioje Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotyje.
GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Dujotiekis leis gauti dujas iš įvairių šaltinių, efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą bei Klaipėdos SGD terminalą, o ateityje ir užtikrinti biometano bei vandenilio srautus regione. GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
