Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina „Amber Grid“, toliau tęsiami sudėtingiausi statybos etapo darbai – horizontalus kryptinis gręžimas (HDD) po Lietuvos upėmis. Aplinką tausojančius darbus atliekantys Vokietijos rangovai „LMR Drilling“, birželio mėnesį sėkmingai nutiesęs dujotiekio atkarpą po Neries upe, šią savaitę pradėjo HDD darbus tiesiant dujotiekį po Nemunu, Alytaus rajone.
Po didžiausia šalies upe 20 metrų gylyje bus nutiesti du apie 700 metrų ilgio vamzdžiai. Lygiagrečiai, vienas šalia kito abu vamzdžiai klojami, užtikrinant saugų dujų tiekimą. Vykdant priežiūros darbus viename vamzdyje, kitu bus galima toliau nenutrūkstamai transportuoti dujas jungtimi įprastu režimu.
„Visuose tokio masto projektuose HDD darbai yra bene didžiausias iššūkis. Skandžiai užbaigti darbai po Nerimi buvo puiki repeticija. Tikimės, kad ir dujotiekio tiesimas po Nemunu įvyks sklandžiai. Tinkama projekto valdymo kokybė ir dėmesys rizikų valdymui užtikrina, kad šis ne tik Lietuvai svarbus dujotiekis bus nutiestas numatytu laiku“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po Nemunu vykdomi Alytaus raj. netoli Punios. Viename Nemuno krante įrengta speciali darbų aikštelė, kurioje išdėstyta sumontuota Vokietijos partnerių atsigabenta įranga. Kitoje upės pusėje jau parengtos dvi suvirintų vamzdžių gijos, kurios gręžimo darbų metu bus nutiestos po Nemuno dugnu.
HDD technologija, naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse. Gręžiant dujotiekį po upėmis, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant.
Tarptautinė dujotiekių jungtis bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos. Šiemet numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų. Nuo sausio, kai buvo pradėtas įgyvendinti projektas, iš Lenkijos atgabenta daugiau kaip 120 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 98 km, į tranšėją paguldyta apie 47 km vamzdyno.
Dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos skirta ne tik energijos tiekimo saugumo užtikrinimui. Kartu su visa Lietuvoje išplėtota energetikos infrastruktūra, įskaitant Klaipėdos SGD terminalą, jungtis tarp valstybių, atsivėrusią Suomijos dujų rinką, naujoji jungtis duos ir ekonominę naudą, ir atsispindės dujų kainoje.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. Įgyvendinus šį projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
