• Nepaisant šiltų žiemos orų, pajamos iš dujų perdavimo 2019 m. buvo stabilios, pelnas didėjo, veiklos sąnaudos buvo mažesnės
• Didėjo dujų paklausa Lietuvoje
• Transportavimo srautai Latvijos kryptimi – rekordiniai
• Pradėta jungties su Lenkija statyba, ruošiamasi perdavimo pajėgumų jungtyje su Latvija didinimui
• 16 proc. pinga „Amber Grid“ paslaugų tarifai klientams Lietuvoje
Neaudituotais duomenimis valstybės valdomai energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei EPSO-G priklausantis dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su jo dukterine įmone dujų birža „GET Baltic“ 2019 m. uždirbo 54,8 mln. Eur pajamų. Tai 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2018 metais.
Nepaisant šiltų žiemos orų, „Amber Grid“ išlaikė stabilų pajamų lygį, o rekordiniai dujų transportavimo kiekiai į Latviją leido įmonei uždirbti pelno.
2019 m bendrovės grynasis pelnas siekė 11,8 mln. Eur. 2018 m. dėl atlikto ilgalaikio turto perkainojimo, grynasis nuostolis siekė 21,6 mln. Eur.
Neįvertinus vienkartinio turto vertės perkainavimo įtakos, grynasis pelnas 2018 m. siekė 10,4 mln. Eur. 2019 m. EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 24,3 mln. Eur ir buvo 1,3 proc. mažesnis, palyginti su 24,6 mln. Eur 2018 m.
„Kryptingai investuojant į Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą ir jos jungtis su kaimyninėmis šalimis, transportuotų dujų srautas Latvijos kryptimi buvo rekordinis. Tai padėjo mums amortizuoti šiltesnių orų poveikį bendrovės pajamoms, dirbti pelningiau ir pernai prasidėjus naujam reguliaciniam laikotarpiui nuo 2020 m. pradžios teikti paslaugas Lietuvos vartotojams 16 proc. pigiau“, – sako laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Daug dėmesio skiriant veiklos efektyvumui ir kryptingai investuojant į modernius perdavimo sistemos valdymo sprendimus, „Amber Grid“ konsoliduotos sąnaudos per nurodytą periodą sumažėjo 5 proc. iki 40,5 mln. Eur. Investicijos į dujų perdavimo tinklo modernizavimą 2019 m. siekė 18,3 mln. Eur arba 14 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (16 mln. Eur).
Pasak N. Bikniaus, visos investicijos į dujų perdavimo tinklą turi tarnauti ateities energetikos poreikiams.
„Išvystyta infrastruktūra padės užtikrinti energetikos sistemos tvarumą, sukurs palankią ekosistemą atsinaujinančioms žaliosioms dujoms – biometanui, sintetinėms dujoms, vandeniliui ir kt.“, – sako N. Biknius.
Reguliuojamos veiklos įtaka
2019 m. prasidėjus naujam penkerių metų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų reguliavimo laikotarpiui (2019-2023 m.), „Amber Grid“ bendrovei nustatyta 3,33 proc. investicijų grąža nuo reguliuojamai veiklai priskiriamo turto. Ji yra žymiai mažesnė, palygini su 2014-2018 m. reguliavimo laikotarpiu taikyta 7,09 proc. grąža. Pagal VERT patvirtintą Investicijų grąžos nustatymo metodiką, ji bus koreguojama kasmet, atsižvelgiant į bendrovės faktinius skolinimosi kaštus.
Dujų perdavimo veikla
2019 m., palyginti su 2018 m., dujų perdavimas į Baltijos šalis augo 2,6 karto iki beveik 6 teravatvalandžių (TWh) dujų. Per šį laikotarpį dujų srautas į Latviją ir Estiją sudarė penktadalį (20 proc.) viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams.
2019 metais 5 proc. išaugo dujų vartojimas Lietuvoje, Lietuvos poreikiams buvo suvartota 23,5 TWh dujų, pernai tuo pačiu metu – 22,3 TWh. Per sausį-gruodį į Lietuvą buvo transportuota 30 TWh gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai 20 proc. daugiau, lyginant su 2018 m., kai į Lietuvą buvo transportuota 25 TWh gamtinių dujų.
2019 metais į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 65,3 proc., o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos – 34,7 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams. Dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2019 m. sudarė 26 TWh ir buvo 6,6 proc. mažesnis nei 2018 m., kai per mūsų šalį į Kaliningradą buvo perduota 27,8 TWh gamtinių dujų. Sumažėjimą lėmė buvusi šiltesnė, nei įprasta, žiema bei 2019 m. pradžioje vykdyti Kaliningrado SGD terminalo testavimo darbai.
De facto veikianti regioninė rinka
2019 m. rekordiniai dujų srautai, keliavę į Latviją ir toliau į Estiją parodė, kad Lietuvos dujų perdavimo sistema yra ir ateityje vis labiau bus naudojama dujų tranzitui į kitas šalis. Tai lemia sukurta arba vystoma infrastruktūra – Klaipėdoje veikiantis SGD terminalas ir 2021 m. pabaigoje pradėsianti veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Išaugusi bendra dujų rinka, tiekėjų konkurencija ir padidėję srautai leis ir toliau mažinti dujų infrastruktūros tarifus Lietuvos vartotojams.
Derybos dėl prisijungimo prie regioninės dujų rinkos ir Lietuvai naudingomis sąlygomis toliau vyksta. Tikslas – 2020 metais pasiekti esminius susitarimus, užtikrinančius, jog visos bendros dujų rinkos dalyvės bendroje rinkoje veiktų visomis pusėms priimtinomis sąlygomis.
GIPL statybų startas
2019 m. gruodžio 23 d. „Amber Grid“ pasirašė sutartį su UAB „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL statybos darbų. Sandorio vertė - 79,85 mln. Eur (be PVM). Įsigaliojus sutarčiai, nedelsiant buvo pradėti dujotiekio statybos darbai nuo Jauniūnų, Širvintų rajone, link Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos Lazdijų rajone. Vamzdžius dujotiekio statybai tiekia 2019 m. vasarą konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė „Izostal“. Dujotiekiui nutiesti reikalingų vamzdžių vertė – 26,4 mln. Eur (be PVM). Dėl konkurencijos, kurią sudarė pirkimuose dalyvavusios Lietuvos ir užsienio kompanijos, GIPL projekto įgyvendinimas, tikėtina, kainuos 22 mln. Eur pigiau nei buvo planuota.
Jungties su Latvija pajėgumų padidinimas
2019 m. pabaigoje Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) prie Europos Komisijos, Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sutartį dėl Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto statybos darbų finansavimo. Bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. Eur. Lietuvos investicijos į šį projektą sieks 4,7 mln. Eur. Įgyvendinus projektą iki 2023 m. pabaigos, padidėję dujų perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos bus itin vertingi ir dėl tuomet jau veiksiančios jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos galimybių panaudojimo visai regiono dujų rinkai.
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis buvo užbaigtas kitas Lietuvos-Latvijos dujų koridoriui svarbus projektas – regioninės reikšmės dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų rekonstrukcija, padidinusi transportavimo šia jungtimi patikimumą. Projekto metu atnaujinta 14 km dujotiekio, investicijos sudarė 8,1 mln. Eur, 50 proc. sumos finansuota iš ES paramos.
