Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ dujų perdavimo sistemos operatoriai sėkmingai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (angl. Nordic Baltic Hydrogen Corridor, NBHC) išankstinę galimybių studiją. 2024 m. sausį pradėtoje reikšmingoje studijoje nagrinėjamos pagrindinės NBHC projekto vystymo sąlygos. Projektu siekiama sukurti žaliojo vandenilio transportavimo tarp šešių šalių galimybes.

Studijoje detaliai nagrinėjami vandenilio koridoriui būtini techniniai, teisiniai, organizaciniai ir ekonominiai aspektai. Vandenilio koridorius atliks svarbų vaidmenį, siekiant Europos Sąjungos iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimo, pakeičiant ES pagamintu ir tiekiamu žaliuoju vandeniliu.

Šiaurės ir Baltijos šalių regionas turi didelį žaliojo vandenilio potencialą, kuris pagal išankstinę galimybių studiją iki 2040 metų sudarys apie 27,1 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio (pagaminto iš sausumos ir jūros, vėjo bei saulės energijos). Dėl to atsiranda didelis vandenilio rinkos kūrimo ir eksporto į žemyninę Europą potencialas, kurį planuojama išnaudoti įgyvendinant NBHC projektą.

Prognozuojama, kad iki 2040 metų koridoriumi tarp šalių kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio. Išankstinė galimybių studija parodė, kad NBHC gali būti vienas iš pirmųjų veikiančių tarpvalstybinių vandenilio dujotiekių Europoje. Šiuo metu planuojama, kad NBHC vamzdynas bus 1200 mm skersmens, įrengtos kelios kompresorių stotys, o trasos ilgis bus apie 2500 km.

„Įgyvendindami bendrą projektą mes, perdavimo sistemos operatoriai, sukuriame pagrindą vandenilio infrastruktūros plėtrai šešiose Europos valstybėse narėse. Tarpvalstybinis, glaudus gamintojų, transportuotojų ir vartotojų bendradarbiavimas taps svarbiu kertiniu sėkmingos energetikos transformacijos Europoje projektu“, – įsitikinę projekto partneriai.

„Tikimasi, kad žaliojo vandenilio koridorius sukurs naujas bei reikšmingas galimybes tiek Lietuvai, tiek ir kitoms projekte dalyvaujančioms šalims. Tai skatins žaliosios elektros energijos gamybos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo plėtrą, paspartins vandenilio infrastruktūros vystymą ir prisidės prie Lietuvos ir Europos klimato tikslų įgyvendinimo. Šio projekto nauda bus daugialypė: investicijų į pramonės ir technologijų inovacijas pritraukimas, energijos transportavimo kaštų sumažinimas, naujų darbo vietų sukūrimas ir papildomos pajamos šalims“, – sakė Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

NBHC projektas yra svarbi Europos perėjimo prie tvarios ir dekarbonizuotos energetikos sistemos dalis, padedanti siekti ES klimato srities tikslų ir stiprinanti regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje. Vandenilio koridorius tarp šešių valstybių narių reikšmingai prisidės prie ES tikslų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Skaičiuojama, jog šis koridorius iki 2050 m. galėtų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Koridorius padidins regiono ir Europos energetinį saugumą ir tiekimo šaltinių įvairovę, sujungdamas vietinę žaliojo vandenilio gamybą su esamais ir naujais vartojimo centrais, taip pat prisidės prie stipriai nuo iškastinio kuro priklausomų sektorių dekarbonizacijos. 

2024 m. balandžio mėn. Europos Komisija NBHC projektui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą (projektas yra Baltijos energijos rinkos vandenilio plano (BEMIP Hydrogen) dalis). Bendro intereso projekto statusas suteikia galimybę gauti ES projekto finansavimą ir pagreitinti leidimų išdavimo procedūras. 

Remdamiesi išankstinės galimybių studijos rezultatais, dujų perdavimo sistemos operatoriai planuoja pradėti rengti galimybių studiją, apimančią išsamią projekto techninę analizę, komercinį bei ekonominį vertinimą, o taip pat detalų Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus įgyvendinimo grafiką.

Pridedamos pagrindinės preliminarios galimybių studijos išvados.