Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos per pirmuosius devynis šių metų mėnesius siekė 44,5 mln. eurų – 16,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jos sudarė 38,2 mln. eurų. 

 

Per devynis šių metų mėnesius „Amber Grid“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 22,7 mln. eurų, o pernai tuo pačiu metu - 19,5 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per šį laikotarpį siekė 15 mln. Eurų.  

 

Į šiuos skelbiamus konsoliduotus finansinius rezultatus yra įtraukti ir dukterinės bendrovės gamtinių dujų biržos „GET Baltic“ rezultatai.

 

„Šių metų trečiąjį ketvirtį rinkoje vyravusios aukštos gamtinių kainos neabejotinai turėjo įtakos gamtinių dujų vartojimui Lietuvoje ir jų transportavimui į kaimynines dujų sistemas. Vien Lietuvoje šį laikotarpį transportavome 25 proc. mažiau energijos nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau vertinant rezultatus nuo metų pradžios dujų suvartota 5 procentais daugiau nei 2020 metais. Augant gamtinių dujų kainoms pajutome ir neginčijamą SGD terminalo naudą, nes būtent dėl jo, Eurostat duomenimis, pirmąjį metų pusmetį turėjome žemiausias kainas Europoje, o 2022 metų viduryje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis, kuris sujungs Lietuvą, Baltijos šalis bei Suomiją su Europos Sąjunga, leis dar labiau diversifikuoti dujų įsigijimą ir atitinkamai sudarys galimybes gauti konkurencingiausią kainą“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. 

 

Lietuvoje suvartota 5 proc. daugiau dujų nei pernai

 

Per 2021 m. tris ketvirčius Lietuvos ir Baltijos regiono bei Suomijos vartotojams buvo transportuota 20,2 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – penktadaliu arba 20,5 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 25,4 TWh gamtinių dujų. Taip pat mažėjo ir dujų srautas į Latviją. Dujotiekių jungtimi tarp Lietuvos ir Latvijos Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 1,7 TWh dujų, tai yra 78 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. trimis ketvirčiais, kai dėl tuomet buvusių itin mažų dujų kainų, Baltijos šalių kryptimi buvo transportuotas didelis kiekis dujų – 7,8 TWh.

 

Sausį-rugsėjį Lietuvos poreikiams buvo transportuota 18,5 teravatvalandės (TWh) dujų arba 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai Lietuvos poreikis siekė 17,7 TWh. Metų pradžioje vyravę šalti žiemos ir pavasario orai lėmė didesnį dujų suvartojimą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose. 

 

Dėl aukštų kainų susidariusi įtempta padėtis pasaulinėse dujų biržose pastaruoju metu darė įtaką dujų vartojimui Lietuvoje. Liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo sunaudota 3,8 TWh dujų, arba 25 proc. mažiau palyginti su tuo pačiu laiku pernai, kai dujų vartojimas šalyje siekė 5,1 TWh. 

 

Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiausia dujų patekimo į Lietuvą infrastruktūra. Per tris metų ketvirčius iš terminalo buvo patiekta 13,4 TWh dujų arba 65,6 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh arba 12,1 proc., o iš Baltarusijos – 4,6 TWh arba 22,3 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.