Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ šią žiemą fiksavo ne vieną rekordą. Sausį pasiektas didžiausias dujų vartojimas per penkerius, transportavimas – per devynerius metus, vasarį iš Lenkijos į Lietuvą perduotas didžiausias kiekis nuo GIPL jungties atidarymo, o šią žiemą bendrai iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pasiekė rekordinis kiekis – 9,87 TWh, panašus skaičius fiksuotas tik 2022-2023 metų žiemą. Tuo metu jis siekė 8,8 TWh.

Ne vienas rekordas

Per tris šios žiemos mėnesius Lietuvos vartotojams buvo perduota 7,08 TWh gamtinių dujų. Toks didelis vartojimas buvo tik prieš penkerius metus, kai siekė 9,01 TWh. Taip pat pastaraisiais mėnesiais buvo stipriai išnaudojamos tarptautinės dujotiekių jungtys. Iš Latvijos į Lietuvą buvo perduota 0,64 TWh, iš Lenkijos 1,77 TWh. Pastarasis kiekis didžiausias nuo GIPL dujotiekio, jungiančio Lenkiją ir Lietuvą, atidarymo 2022 m.

Per praėjusius gruodžio-vasario mėnesius į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį patiekta 2,94 TWh, o į Lenkiją per GIPL dujotiekį 2,24 TWh. Šis kiekis lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu išaugo net 90 proc. „Amber Grid“ duomenimis, šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo praėjusių metų gruodį pristatyta iniciatyva „Amber Gas Corridor“.

Orai, kainos ir naujos kryptys

„Ši žiema išsiskyrė itin dideliu gamtinių dujų vartojimu visame regione. Tam, žinoma, įtaką padarė itin šalti orai. Būtent dėl to šiemet itin aktyviai buvo išnaudotos tarptautinės jungtys, o rekordiniu pajėgumu dirbo Klaipėdos SGD terminalas. Tai buvo dar vienas testas, kaip veikia mūsų infrastruktūra. Ir mes jį išlaikėme“ – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Anot jo, žiemą GIPL dujotiekiu dujos aktyviai transportuojamos buvo abejomis kryptimis – tiek Lenkijos, tiek Lietuvos. Rekordas Lietuvos kryptimi fiksuotas, nes kainų lygis  regione tapo pakankamai aukštas, jog apsimokėtų transportuoti dujas iš kitų Europos šalių net įskaičiavus transportavimo išlaidas. Kai kuriais periodais kainų skirtumas siekė ir keliasdešimt eurų už megavatvalandę. Tad didžioji dujų srauto dalis per Lietuvą nukeliavo į Suomiją, kur dujų kaina vasario pradžioje siekė apie 70 eurų už megavatvalandę; „Na, o Lenkijos kryptimi dujų tekėjimą paskatino paskelbtas projektas „Amber Gas Corridor“. Tai padėjo ne tik geriau integruoti Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkas su Lenkija bei Centrine ir Rytų Europa, bet ir atsakyti į Ukrainos poreikį  sudarant sąlygas naudotis patikima mūsų regiono  infrastruktūra.“

Rekordinis terminalo panaudojimas

Visus tris žiemos mėnesius Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo lygis išliko rekordiškai aukštas ir vidutiniškai siekė 90 proc., kai Europos vidurkis buvo per 50 proc. Per šį trijų mėnesių laikotarpį terminale priimta 12 SGD laivų, kurie atgabeno 1,6 mln. kub. m SGD, išdujinta – 9,87 TWh.  Palyginimui, per visus 2025 metus Lietuvoje suvartota apie 16 TWh gamtinių dujų, todėl per tris mėnesius per terminalą išdujintas kiekis prilygo maždaug 60 proc. metinio šalies poreikio.

Didžiąją dalį SGD terminalo klientų sudaro užsienio kapitalo bendrovės, kurios sudaro apie 60 proc. ilgalaikių terminalo pajėgumų naudotojų. Tarp aktyviausių naudotojų buvo ir Baltijos regiono rinkos dalyviai, įskaitant Lenkiją. Be to, du SGD laivai buvo skirti Ukrainos gamtinių dujų poreikiams – tai sudarė ne mažiau kaip 2 TWh gamtinių dujų.

„Užtikrinti sklandų terminalo darbą tokiu aukštu pajėgumu visus tris žiemos mėnesius, taip pat ir didžiųjų šalčių metu, tikrai buvo iššūkis. Net ir menkiausias veiklos sutrikimas ar pavėlavęs bent vieno dujovežio priėmimas būtų galėjęs sutrukdyti pasiekti tokį rezultatą“, – sako „KN Energies“ Komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

 Anot jo, aukštą terminalo panaudojimo lygį pirmiausia lėmė didelė gamtinių dujų paklausa visame regione. SGD terminalo pajėgumus leido maksimaliai išnaudoti tarptautinės dujotiekių jungtys.

AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.

AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.