Biometano sektorius Lietuvoje nuosekliai auga. 2026 m. pradžioje šalyje veikė 12 biometano jėgainių, kurių bendri gamybos pajėgumai siekė 67 MW. Iš jų penkios jėgainės yra tiesiogiai prijungtos prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, dar šešios biometaną į „Amber Grid“ perdavimo sistemą tiekia autovežiais per įleidimo punktus, o viena jėgainė prijungta prie dujų skirstymo tinklo.

Šių metų vasario mėnesį Lietuvoje pagamintam biometanui išduotas rekordinis kilmės garantijų kiekis – daugiau kaip 32,9 GWh, o sausį 27,1 GWh. Tai net 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai 2025 m. vasarį buvo išduota 12,6 GWh, o sausį – 12,3 GWh kilmės garantijų. Palyginimui – vasarį Lietuvoje pagaminto biometano kiekio pakaktų apie 85000 namų ūkių maisto gamybai.

2025 m. pabaigoje „Amber Grid“ administruojamas AEI dujų kilmės garantijų registras prisijungė prie europinės AIB (angl. „Association of Issuing Bodies“) platformos, skirtos kilmės garantijų apsikeitimui tarp Europos registrų. Tai pagerino Lietuvos verslų veiklą Europos žaliųjų dujų rinkoje ir sudarė sąlygas tiek eksportuoti Lietuvoje pagamintą biometaną, tiek importuoti jį iš kitų šalių.

„Mus džiugina atsiperkančios pastangos ir sparčiai didėjantys lietuviško biometano kilmės garantijų kiekiai. Matome augančius gamybos pajėgumus mūsų valstybėje, sparčiai besiplečiančią infrastruktūrą ir aktyvų Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje žaliųjų dujų prekyboje. Prisijungimas prie AIB platformos mums suteikia galimybę sklandžiai ir efektyviai perduoti bei priimti kilmės garantijas tarp Europos šalių pagal bendrai sutartas taisykles. Tai leidžia šalies gamintojams vis aktyviau dalyvauti tarptautinėje žaliųjų dujų prekyboje, skatina biometano verslo plėtrą Lietuvoje ir yra naudingas šalies ekonomikai“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Šiuo metu Lietuvoje pagamintas biometanas sudaro apie 2 proc. viso šalies dujų suvartojimo. Tačiau pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją numatyta ambicinga šio sektoriaus plėtra – iki 2030 m. biometano gamyba turėtų pasiekti 1,4 TWh ir sudaryti beveik 10 proc. šalies dujų vartojimo.

Didžioji dalis – apie 99 proc. Lietuvoje pagaminto biometano – šiuo metu naudojama transporto sektoriuje kaip tvarus kuras. Likusi dalis tenka įmonėms, siekiančioms didinti žaliosios energijos naudojimą savo veikloje.

Augant biometano naudojimui, sparčiai plečiama ir infrastruktūra. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 transporto užpildymo biometanu punktų – didžiuosiuose miestuose, taip pat Marijampolėje, Telšiuose ir Pasvalio rajone. Prieš metus tokių punktų buvo tik šeši.

Lietuvoje naudojamas ne tik vietoje pagamintas, bet ir importuojamas biometanas – daugiausia iš Nyderlandų ir Danijos. Tuo pat metu lietuviškas biometanas sėkmingai eksportuojamas į Čekiją, Jungtinę Karalystę ir kitas valstybes nares.

Vien 2026 m. vasario mėnesį į Lietuvą importuota 15,2 GWh biometano, o eksportuota 24,9 GWh. Palyginti su praėjusiais metais, importas išaugo 1,7 karto, o eksportas – net 3,3 karto. Eksporto augimą lėmė naujų biometano jėgainių prijungimas Lietuvoje bei palankesnės sąlygos tarpvalstybiniams kilmės garantijų perdavimams per AIB platformą.

Ekspertų vertinimu, biometano rinka Lietuvoje ir toliau sparčiai augs, bus prasmingai panaudojamas šalies žemės ūkyje susidarantis mėšlas, pramonės ir maisto atliekos.