Praėję metai šalies dujų sektoriuje pasižymėjo svarbiais struktūriniais pokyčiais. Nors bendras dujų vartojimas pernai Lietuvoje dėl sumažėjusio trąšų sektoriaus poreikio kiek sumažėjo, reikšmingai didėjo tarptautiniai dujų srautai ir šalies dujų perdavimo sistemos strateginė reikšmė: išaugo dujų srautas į Latviją ir Lenkiją, eksporto apimtis skatino padidėjusi paklausa Ukrainoje.

Tarptautiniai srautai augo 15,1 proc.

Pernai dujų įleidimas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą vėl viršijo 30 TWh ribą ir siekė maždaug 30,5 TWh. Išaugęs importas per SGD terminalą Klaipėdoje leido padidinti tarptautinius dujų srautus: srautas į Latviją išaugo beveik trečdaliu – iki maždaug 12,7 TWh (2024 m. – 9,68 TWh), į Lenkiją – beveik dvigubai, nuo 2,55 TWh iki 4,97 TWh. Srautai Lenkijos kryptimi išaugo dėl išnaudotų galimybių dalį dujų srautų nukreipti naujai susiformavusiam dujų poreikiui Ukrainoje patenkinti. Tad bendrai tarptautiniai dujų srautai pernai išaugo 15,1 proc.

Primename, kad 2024-aisiais Klaipėdos SGD terminalas veikė ne visus metus, tad įleidimo apimtys buvo sumenkusios iki 23,8 TWh. Be to, pirmus 4 mėnesius dėl pažeidimo neveikė dujų jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o planuoti remontai turėjo įtakos ir Kiemėnų taško (tarp Lietuvos ir Latvijos) prieinamumui.

Importo apimtys mažėjo

2025 metais SGD terminalui veikiant visa apimtimi dujų įleidimas iš Latvijos ir Lenkijos sumažėjo. Importas per Kiemėnų tašką (iš Latvijos) per metus sumažėjo 38 proc. nuo 4,1 TWh iki maždaug 2,5 TWh, o per Santakos tašką (iš Lenkijos) – nuo maždaug 1,48 TWh iki 0,56 TWh.

Be to, prie bendro importo per tarptautinius taškus mažėjimo prisidėjo ir žemesnis dujų vartojimas Lietuvoje bei didėjantis įleidžiamo biometano kiekis, kuris per metus išaugo 118 proc., nuo 0,126 TWh 2024-aisiais iki 0,277 TWh 2025-aisiais.

Nedidelis trąšų sektoriaus aktyvumas

Lietuvoje praėjusiais metais suvartota 15,9 TWh dujų arba 6,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais (2024 m. – 16,9 TWh). Visgi vartojimas pernai dar buvo didesnis nei 2022 m. ir 2023 m., kai atitinkamai buvo suvartota 15,57 TWh ir 14,9 TWh dujų.

Metinį dujų vartojimo mažėjimą lėmė reikšmingai smukęs trąšų gamybos sektoriaus dujų poreikis. Pernai šio sektoriaus vartojimas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu (28,6 proc.) – nuo 8 TWh iki 5,7 TWh. Atmetus šio sektoriaus įtaką dujų vartojimas Lietuvoje augo – padidėjo beveik 14 proc., nuo 8,9 TWh iki 10,1 TWh.

Dujų tranzito srautas į Karaliaučiaus sritį pernai sumažėjo ketvirtadaliu – iki 19,7 TWh (2024 m. – 26,1 TWh).

AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.

AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.