Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 20,6 mln. eurų. Tai – 21 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos siekė 26,2 mln. eurų. Konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 4 mln. eurų ir buvo du kartus didesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2023 metais.

„2024-ųjų žiema parodė, kad gamtinės dujos yra itin svarbus  šaltinis užtikrinant patikimą energetikos sistemos darbą. Nuolatinė dujų perdavimo infrastruktūros priežiūra ir atliktos investicijos leidžia transportuoti reikalingus dujų kiekius tada, kai to reikalauja energetikos rinka ir oro sąlygos. Didesnį pelną „Amber Grid“ uždirbo iš esmės patyrus mažiau technologinių sąnaudų, kurias sudaro gamtinių dujų įsigijimo kaštai. Tai – nuolatinio darbo, efektyviai valdant sistemą, rezultatas”, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Veiklos pelningumą labiausiai lėmė patirtos mažesnės gamtinių dujų sąnaudos technologinėms reikmėms. Jos šį ketvirtį siekė 4,9 mln. eurų (2023 m. I ketvirtį – 13,7 mln. eurų). Sąnaudų mažėjimui didžiausią įtaką turėjo daugiau nei dvigubai sumažėjusi gamtinių dujų kaina bei mažesnis dujų vartojimas. Pajamos iš dujų perdavimo veiklos mažėjo ir sudarė 17,7 mln. eurų (2023 m. I ketvirtį – 19,5 mln. eurų), o balansavimo produktų ir kitos pajamos mažėjo iki 2,9 mln. eurų (2023 m. I ketvirtį – 6,7 mln. eurų) ir nulėmė bendrą pajamų sumažėjimą.

2024 m. pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) sudarė 9  mln. eurų, o EBITDA marža pasiekė 44 proc. 2024 m. I ketvirtį į dujų perdavimo tinklą buvo investuota 1,2 mln. eurų (2023 m. I ketvirtį – 9 mln. eurų).

Pirmąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,5 teravatvalandės (TWh) dujų arba 72 proc. daugiau  nei 2023 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 3,2 TWh. Nors vidaus vartojimas augo, į Lietuvą transportuojamų dujų kiekis mažėjo, labiausiai dėl tuo metu neveikusio „Balticconector“ dujotiekio. Per pirmuosius tris metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta 7,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 21 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 9,9 TWh dujų.

GIPL dujotiekiu, jungiančiu Lietuvą ir Lenkiją, 2024 metų sausio – kovo mėnesiais į Europą buvo transportuota 1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota taip pat 1 TWh dujų. Tai – 79 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laiku 2023 metais. Per Klaipėdos SGD terminalą 2024 metų I ketvirtį buvo patiekta 72 proc. (5,6 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 27 proc. (2,1 TWh).

Finansiniai „Amber Grid“ rezultatai yra konsoliduoti ir apima dujų biržos „GET Baltic“ rezultatus. „Amber Grid“ valdo 34 proc. „GET Baltic“ įstatinio kapitalo.