Per pirmąjį 2024 metų pusmetį Lietuvoje buvo suvartota 9,2 teravatvalandės (TWh) dujų arba 46 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį pusmetį, kai šalies dujų poreikis siekė 6,3 TWh, rodo dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys. Dujų paklausa Lietuvoje augo dėl kiek vėsesnių nei pernai žiemos orų, elektros gamybos ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė ir kiek didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje.
Per 2024 m. sausį – birželį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 13,4 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 28,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 18,8 TWh dujų. Mažesnį dujų transportavimą labiausiai lėmė tai, jog šiemet iki balandžio pabaigos neveikė „Balticconector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl šios priežasties dujų tiekimas į Suomiją buvo organizuojamas ne per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, o dujas pristatant per Suomijoje esantį SGD terminalą. Be to, dėl vykusios patikros daugiau nei mėnesį neveikė SGD terminalas Klaipėdoje.
„Pastarąjį pusmetį dujų perdavimo infrastruktūroje vykę darbai turėjo įtakos dujų perdavimo kiekiams – žiemą ir pavasarį neturėjome svarbios regiono rinkai jungties – „Balticconector“ dujotiekio, o nuo gegužės iki birželio planinei techninei patikrai buvo išvykęs Klaipėdos SGD terminalas. Vis dėlto, dujų tiekimas buvo sėkmingai užtikrintas GIPL dujotiekiu ir jungtimi su Latvija, tad vartotojai buvo laiku aprūpinti svarbiu energijos ištekliumi“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2024 metų sausio – birželio mėnesiais į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 2,9 TWh dujų. Šiuo metu saugyklos užpildymo lygis yra toks pats kaip ir pernai vidurvasarį – 60 proc. arba 15 TWh. Dujų tiekimo Latvijos kryptimi aktyvumą ir siekį sukaupti dujų atsargas saugykloje patvirtina tai, jog pastaruoju metu pilnai išnaudojami visi Lietuvos-Latvijos dujotiekių jungties pajėgumai.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metų sausio – birželio mėnesiais buvo patiekta 69,2 proc. (9,2 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 22,9 proc. (3,1 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 7,5 proc. (1 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įlesta 56 GWh biometano.
