Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos 2026 m. sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 64,2 mln. eurų – 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jos sudarė 49,5 mln. eurų. Grynasis pelnas siekė 20 mln. eurų ir buvo daugiau nei 13 kartų didesnis nei 2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais, kai sudarė 1,5 mln. eurų.
„Geri veiklos rezultatai rodo gebėjimą perduoti didelius energijos kiekius ir greitai reaguoti į pokyčius rinkoje. Dujų perdavimo tinklas šiandien ne tik užtikrina patikimą tiekimą Lietuvos vartotojams, bet ir atveria kelią aktyviai dujų prekybai visame regione. Prioritetą ir toliau teikiame veiklos efektyvumui, sistemos patikimumui ir pasirengimui atliepti kintančius tarptautinius srautus“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per devynis 2026 m. mėnesius sudarė 36,6 mln. eurų – beveik 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai siekė 14,7 mln. eurų.
Augo ir koreguoti bendrovės finansiniai rodikliai, kurie parodo rezultatus be laikinų reguliacinių nuokrypių, vienkartinių sandorių ir kitų netipinių veiksnių įtakos. Koreguota EBITDA 2026 m. sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 24,6 mln. eurų – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (22,8 mln. eurų). Koreguotas grynasis pelnas padidėjo 4 proc. – nuo 9,4 mln. eurų 2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais iki 9,7 mln. eurų tuo pačiu 2026 m. laikotarpiu.
„Didžiausią įtaką finansiniams rezultatams turėjo išaugęs perduotų gamtinių dujų kiekis ir didesnės 2026 m. nustatytos reguliuojamos perdavimo kainos. Taip pat reikšmingai sumažėjo balansavimo ir technologinėms reikmėms naudojamų dujų poreikis, todėl mažėjo dujų sąnaudos. Dalį EBITDA augimo lėmė laikini reguliaciniai skirtumai. Juos eliminavus, koreguota EBITDA augo 8 proc. ir siekė 24,6 mln. eurų. Tai rodo ne tik reguliacinį efektą, bet ir tvarų pagrindinės veiklos rezultatų gerėjimą“, – pažymi „Amber Grid“ vadovas.
Didžiausias srautų augimas: iš Lenkijos ir į Lietuvą
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvos vartotojams perduota 12,93 TWh gamtinių dujų – 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai suvartojimas siekė 11,03 TWh.
Tarptautinių dujų srautų dinamiką labiausiai koregavo šalta žiema. Iš Lietuvos į Latviją per Kiemėnų sujungimo tašką perduota 12,86 TWh gamtinių dujų – 28 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (10,04 TWh). Tuo tarpu per Kiemėnų jungtį iš Latvijos gauta 523 GWh gamtinių dujų – 69 proc. mažiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu (1,71 TWh).
Per Santakos tašką į Lenkiją perduota 2,39 TWh gamtinių dujų – 11 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (2,69 TWh). Tačiau srautas priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Lietuvą – siekė 1,89 TWh ir daugiau nei tris kartus viršijo praėjusių metų devynių mėnesių rezultatą (555 GWh).
Per tris šių metų ketvirčius iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo į Lietuvos dujų perdavimo sistemą perduota 25,43 TWh gamtinių dujų – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo perduota 21,53 TWh.
Toliau augo ir šalyje pagaminto biometano kiekis. Per devynis mėnesius į perdavimo sistemą įleista 412 GWh žaliųjų dujų – 2,3 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai šis kiekis siekė 179 GWh.
AB „Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius, priklausantis EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2 288 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. Ji taip pat valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.
AB „Amber Grid“ sistema yra sujungta su keturių kitų šalių dujų perdavimo sistemomis ir Klaipėdos SGD terminalu. „Amber Grid“ akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos antrinį sąrašą. Pagrindinis Bendrovės akcininkas yra EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
