Praėjusiais 2024 metais neaudituotais duomenimis Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos siekė 74,6 mln. eurų. Tai – 8,3 proc. mažiau nei 2023 metais, kai pajamos siekė 81,3 mln. eurų. Pajamų mažėjimą lėmė bendras mažesnis gamtinių dujų kiekis, transportuotas per „Amber Grid” valdomą dujų perdavimo sistemą.

„Gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos 2024 m. reikšmingai sumažėjo dėl pirmoje metų pusėje buvusios mažesnės dujų kainos biržoje bei mažėjusio dujų perdavimo į Lenkiją. Tai leido išlaikyti aukštą EBITDA lygį“, – sako „Amber Grid“ finansų vadovas Gytis Fominas.

„Amber Grid“ 2024 metų konsoliduotas grynasis pelnas sudarė 8,3 mln. eurų ir buvo 38,1 proc. mažesnis nei 2023 metais. Pelno mažėjimui pernai įtaką darė mažesnės pajamos bei didesnės nusidėvėjimo sąnaudos.

2024 m. EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis sudarė 26,5 mln. eurų ir buvo 0,8 mln. eurų didesnis nei 2023 m. Tuo tarpu koreguotas EBITDA rodiklis sudarė 27,4 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė 24,7 mln. eurų. Koreguotas EBITDA rodiklis atspindi rezultatus, eliminavus laikinus kainų reguliavimo skirtumus. 

2023 m. gegužės 31 d. „Amber Grid“ pardavus kontrolinį dujų biržos „GET Baltic“ akcijų paketą EEX, įmonė valdo 34 proc. „GET Baltic“ įstatinio kapitalo. Ši investicija į „GET Baltic“ apskaitoma kaip investicija į asocijuotą įmonę.

2024 metų dujų perdavimo ir vartojimo kiekiai

Pernai Lietuvos dujų vartotojams „Amber Grid“ transportavo 17 teravatvalandžių (TWh) dujų arba 14 proc. daugiau nei 2023 metais. Dujų vartojimas augo dėl pernai buvusių šaltesnių žiemos orų ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamyboje.

2024 metais per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 29,2 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 21,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 37,3 TWh dujų. Jungtimi per Latviją Baltijos šalims ir Suomijai buvo transportuota 9,7 TWh dujų, o GIPL dujotiekiu Lenkijai – 2,5 TWh dujų. Mažesnio dujų perdavimo priežastis – 2024 m. pradžioje iki balandžio mėnesio pabaigos neveikęs „Balticconnector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl to dalis Suomijai reikalingo dujų kiekio, kurį paprastai užtikrindavo srautai per Lietuvą, buvo patiekta per Suomijoje esantį SGD terminalą. Be to, dėl vykusios patikros daugiau kaip mėnesį neveikė SGD terminalas Klaipėdoje.

Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, 2024 metais buvo patiekta 81 proc. (23,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 14 proc. (4,2 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 5 proc. (1,5 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista 130 GWh biometano.