Pagal Balansavimo taisykles, sistemos naudotojams tenka pirminė atsakomybė subalansuoti jų įleidžiamų ir išleidžiamų dujų kiekius. Prireikus, perdavimo sistemos operatorius užtikrina perdavimo tinklų likutinį balansavimą. Tam perdavimo sistemos operatorius imasi balansavimo veiksmų, kuriais siekiama palaikyti perdavimo tinklo parametrus jo eksploatacinėse ribose bei pasiekti paros pabaigoje kitokį dujotiekio užpildymą, nei numatomas remiantis tą dujų tiekimo parą numatomais dujų įleidimo ir išleidimo kiekiais, jei taip užtikrinamas ekonomiškas ir efektyvus perdavimo tinklo veikimas. Imdamasis balansavimo veiksmų perdavimo sistemos operatorius atsižvelgia į numatomą dujų paklausą per dujų tiekimo parą, informaciją, susijusią su kiekio paraiškomis ir paskirstymu, išmatuotus dujų srautus, dujų slėgį perdavimo tinkle.
Perdavimo sistemos operatorius balansavimo veiksmus atlieka:
Perdavimo sistemos operatorius turi teisę pirkti balansavimo paslaugas tuomet, kai trumpalaikiais standartizuotais produktais negalima užtikrinti arba nenumatoma, kad bus galima užtikrinti, tinkamą reagavimą siekiant palaikyti perdavimo tinklo parametrus jo eksploatacinėse ribose, ar kai nėra trumpalaikių standartizuotų produktų prekybos likvidumo. Pirmenybė teikiama prekybai gamtinių dujų biržoje trumpalaikiais standartizuotais einamosios paros produktais.
Perdavimo sistemos operatorius gali prašyti nacionalinės reguliavimo institucijos pritarimo prekiauti gretimoje balansavimo zonoje ir transportuoti dujas į šią zoną ir iš jos, užuot prekiavus teisės perleidimo ir (arba) konkrečios pateikimo vietos produktais savo balansavimo zonoje.
Mokėdamas ir gaudamas paros disbalanso mokesčius, einamosios paros mokesčius, balansavimo veiksmų mokesčius ir kitus su jo vykdoma balansavimo veikla, kuri laikoma perdavimo sistemos operatoriaus veikla susijusius mokesčius, perdavimo sistemos operatorius negauna pelno ir nepatiria nuostolio.
Perdavimo sistemos operatorius tinklo naudotojams perkelia visas su paros disbalanso mokesčiais ir einamosios paros mokesčiais susijusias išlaidas ir pajamas, visas su balansavimo veiksmais susijusias išlaidas ir pajamas, išskyrus kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad pagal taikomas nacionalines taisykles šios išlaidos ir pajamos patirtos neefektyviai.
Perdavimo sistemos operatorius skelbia nurodytus mokesčius ir bendros balansavimo neutralumo mokesčius bent tuo pačiu dažnumu, kuriuo tinklo naudotojams išrašomos atitinkamų mokesčių sąskaitos faktūros, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
2023 m. „Amber Grid“ sistemos naudotojams pardavė 246.108,9 MWh balansavimo dujų, kurių vertė –12.574,0 tūkst. eurų. Sistemos naudotojams parduotas balansavimo dujų kiekis sudarė 1,65 proc. viso Lietuvos gamtinių dujų vartotojams patiekto dujų kiekio.
Iš sistemos naudotojų 2023 m. „Amber Grid“ nupirko 333 817,7 MWh balansavimo dujų, kurių vertė – 14.176,5 tūkst. eurų. Iš sistemos naudotojų nupirktas balansavimo dujų kiekis sudarė 2,24 proc. viso Lietuvos gamtinių dujų vartotojams patiekto dujų kiekio.
2023 m. buvo 143 balansavimo laikotarpiai, kai dėl sistemos naudotojų veiksmų perdavimo sistemoje susidarė dujų trūkumas ir 222 balansavimo laikotarpių, kai sistemoje susiformavo dujų perteklius.
Susidarantis bendras paros disbalanso dydis svyravo nuo 1,1 MWh iki 7.100,3 MWh ir vidutiniškai sudarė 718,6 MWh per parą (1,76 proc. nuo vidutiniškai per parą Lietuvos gamtinių dujų vartotojams patiekto dujų kiekio).
„Amber Grid“ siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2023 metus sistemos naudotojams buvo grąžinta 854,6 tūkst. Eur. ir iš jų surinkta 68,8 tūkst. Eur.
2023 m. „Amber Grid“ balansavimo dujomis gretimoje balansavimo zonoje neprekiavo.
