Dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ sudarius palankias sąlygas žaliosios energijos – biometano gamintojus prijungti prie dujų sistemos, iki praėjusių metų pabaigos prie dujų perdavimo tinklo buvo prijungtos dvi Lietuvos biometano jėgainės. Jos, kartu su dar dviem biodujas gaminančiomis, tačiau prie tinklo neprijungtomis jėgainėmis, iš kurių dujos iki vamzdyno transportuojamos cisternomis, per metus pagamino ir į dujų perdavimo tinklą įleido apie 130 gigavatvalandžių (GWh) iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintų dujų. Numatoma, kad 2025 m. prie tinklo bus prijungti dar 6 biometano gamintojai.

„Planuojame, kad jau po penkerių metų biometano, pagaminto Lietuvoje, kiekis išaugs dešimteriopai. Pagal šiuo metu su mumis sudarytas prijungimo prie tinklo sutartis matome, kad 2030 m. biometano, įleisto į dujų perdavimo sistemą, gamyba Lietuvoje sudarys 1,4 TWh, o nuo 2040 m. – 3,4 TWh. Jei ir kiti potencialūs biodujų gamintojai nuspręstų plėtoti šį verslą ar vartojimo poreikį išreikštų stambūs tarptautiniai investuotojai, biometano gamybos kiekis galėtų augti dar beveik dvigubai“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pasak N. Bikniaus, biometano atsiradimas dujų sistemoje – vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių, leidžiantis Lietuvai žengti link Europos numatytų žaliosios energetikos transformacijos tikslų. Šiuo metu 99 proc. Lietuvoje pagaminto biometano naudojama kaip kuras autobusams,  o 1 proc. – įmonių žaliosios energijos vartojimo tikslais.

„Biometanas, gaminamas Lietuvoje, yra švari ir atsinaujinanti alternatyva iškastiniam kurui, jis gaminamas iš organinių bei žemės ūkio atliekų ir laikomas viena pažangiausių atsinaujinančiosios energijos rūšių. Jo gamyba ne tik padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir skatina ekonomikos augimą bei didina energetinį saugumą. Turėdama palankią aplinką, augančias investicijas ir didėjantį verslo bei galutinių vartotojų susidomėjimą, Lietuva turi potencialo tapti viena iš tvarios energetikos lyderių regione. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra itin svarbus Europos valstybių atsinaujinančiosios energetikos tikslas, todėl tai – reikšminga galimybė ir Lietuvai“, – sako N. Biknius.

Kilmės garantijos – galimybė žaliųjų dujų eksportui

Visam Lietuvoje pagamintam ir patiektam į perdavimo tinklą biometanui (2023 m. – daugiau nei 47 GWh, o 2024 m. – 130 GWh) buvo išduotos žaliųjų dujų kilmės garantijos, kurių sistemą Lietuvoje sukūrė ir administruoja „Amber Grid“.

Sistema reikalinga į perdavimo sistemą įleistoms žaliosioms dujoms apskaityti ir jų atsekamumui užtikrinti. Kilmės garantijų sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti atsinaujinančiąją energiją, ir gamintojams, siekiantiems eksportuoti biometaną į kitas ES šalis.

2024 m. biometano eksportas sudarė beveik 60 GWh biometano su kilmės garantijomis į kitas ES šalis.  Į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą 2023 m. buvo importuota daugiau kaip 40 GWh žaliųjų dujų, o 2024 m. – daugiau kaip 50 GWh.

Galimybes kilmės garantijų mainams tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių atvėrė tarptautinė GIPL dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Šiuo metu kilmės garantijų apsikeitimas galimas per ES veikiančias AIB ir ERGaR platformas, prie kurių „Amber Grid“ planuoja prisijungti dar 2025 m., kad užtikrintų galimybę žaliąsias dujas patogiau eksportuoti į kitas valstybes nares.

Kilmės garantijų, išduotų žaliosios dujoms statistiką galima matyti „Amber Grid“ puslapyje: Žaliųjų dujų kilmės garantijos | Amber Grid