Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina „Amber Grid“, pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai – horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas po Neries upe. Aukštos specialistų kvalifikacijos reikalaujantiems bei aplinką tausojantiems darbams atlikti pasitelkta Vokietijos bendrovė „LMR Drilling“.
Sušvelnėjus karantino apribojimams dėl tarpvalstybinio judėjimo, praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko 37 Vokietijos specialistų komanda, kuri pradeda du mėnesius truksiantį HDD (angl. Horizontal Directional Drilling) gręžimo etapą.
„Nežiūrint dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje tebegaliojančio karantino, ir toliau tęsiame GIPL projekto darbus, laikantis sutartų terminų, kokybės ir apimties. Jau įgyvendinome 25 proc. viso projekto darbų, dabar pradedame dujotiekio tiesimo po Nerimi etapą. Sudėtingą ir profesionalaus pasiruošimo reikalaujančią HDD technologiją pasirinkome, siekdami minimizuoti poveikį aplinkai“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Rengiantis gręžimo darbams, Elektrėnų savivaldybėje, ties Kazokiškėmis prie Neries upės kranto įrengta speciali darbų aikštelė, kurioje jau sumontuota Vokietijos partnerių atsigabenta įranga. Ties Kernave, kitoje upės pusėje gegužę buvo suvirintas ypatingas vamzdis, kuris gręžimo darbų metu bus nutiestas po Neries dugnu, 20 metrų gylyje.
HDD technologija, naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse. Gręžiant dujotiekį po Nerimi, o vėliau šią vasarą ir po Nemunu, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant.
Tarptautinė dujotiekių jungtis bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos. Šiemet numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų. Nuo sausio, kai buvo pradėtas įgyvendinti projektas, iš Lenkijos atgabenta daugiau kaip 100 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 80 km, į tranšėją paguldyta apie 20 km vamzdyno. Prieš užkasant dujotiekį, siekiant patikrinti vamzdyno kokybę, visos suvirinimo siūlės šviečiamos specialiu rentgeno aparatu. Vėliau, užkasus dujotiekį, atliekamas hidraulinis bandymas, įsitikinant, kad dujotiekis tinkamai sumontuotas.
Dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos skirta ne tik energijos tiekimo saugumo užtikrinimui. Kartu su visa Lietuvoje išplėtota energetikos infrastruktūra, įskaitant Klaipėdos SGD terminalą, jungtis tarp valstybių, atsivėrusią Suomijos dujų rinką, naujoji jungtis duos ir ekonominę naudą, ir atsispindės dujų kainoje.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. Įgyvendinus šį projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
