Kryptingai vykdant dujų jungties su Lenkija statybą, EPSO-G grupei priklausančio Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pirmojo pusmečio pajamos siekė 24,9 mln. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Amber Grid“ grupės pajamos buvo 4,3 proc. mažesnės, labiausiai dėl nuo metų pradžios taikomų vidutiniškai 16 proc. mažesnių perdavimo paslaugų kainų sistemos naudotojams.
Pasak „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, pigesnių paslaugų poveikį pajamoms amortizavo dėl rekordiškai atpigusių dujų reikšmingai išaugusi perdavimo paslaugų apimtis Latvijos kryptimi ir padidėjęs vartojimas šalies elektros gamybos sektoriuje.
Tai atsvėrė ir dėl itin šiltos žiemos sumažėjusią dujų paklausą pirmąjį metų ketvirtį ir turėjo teigiamos įtakos bendrovės uždirbto pelno lygiui. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius „Amber Grid“ uždirbo 11,4 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA), tiek pat kaip ir pernai tuo pačiu metu. Bendrovės grynasis pelnas per šį laikotarpį padidėjo iki 7,4 mln. eurų nuo 5 mln. eurų tuo pačiu laiku 2019 metais.
„Stabiliai dirbusio dujų perdavimo sistemos operatoriaus teigiamą pirmojo pusmečio finansinį rezultatą lėmė pasaulio dujų rinkose vyraujanti patraukli dujų kaina. Ši aplinkybė skatino dujų transportavimą tiek į Lietuvą, tiek ir į Baltijos šalis, aktyviai naudojantis Klaipėdos SGD terminalu. Birželį dujų tranzitas Latvijos kryptimi buvo didžiausias per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir sudarė 1,4 teravatvalandės bei buvo didesnis nei dujų tranzitas į Kaliningrado sritį“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Pasak jo, dėl pavasarį kilusios COVID-19 viruso pandemijos ir Lietuvoje įsigaliojusio karantino, buvo nedelsiant užtikrintas darbuotojų saugumas ir veiklos tęstinumas, didžiajai daliai bendrovės dirbant nuotoliniu būdu bei nenukrypta nuo tarptautinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos grafiko. COVID-19 reikšmingos įtakos „Amber Grid“ veiklai neturėjo.
Į Lietuvos dujų perdavimo sistemą transportuota 10 proc. daugiau dujų
Per pirmąjį 2020 m. pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, kai į Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 12,6 TWh dujų, tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu.
2020 m. pirmąjį pusmetį iš perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį sistemos naudotojams buvo perduota 2,5 TWh gamtinių dujų, t. y. apie 2,1 karto daugiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį (1,2 TWh). Į Kaliningrado sritį transportuota 12,4 TWh gamtinių dujų (2019 m. pirmąjį pusmetį – 13,5 TWh).
2020 m. sausio-birželio mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 72 proc., o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos – 28 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.
Pagrindinis „Amber Grid“ dėmesys – GIPL projekto įgyvendinimui
Didžiausias „Amber Grid“ vykdomas strateginis projektas – GIPL dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba, prasidėjusi 2020 m. pradžioje, aktyviai vyko visą pirmąjį pusmetį. Per šį laiką į Lietuvą iš Lenkijos atgabenta 118 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 90 km vamzdžių, vamzdynas intensyviai leidžiamas į iškastas tranšėjas. Birželį buvo atlikti sudėtingi horizontalaus kryptinio gręžimo HDD darbai tiesiant dujotiekį po Nerimi, liepą buvo pradėti tokie patys darbai po Nemunu.
Jau atlikti visi I ir II statybos etapų, dujotiekio trasoje nuo Širvintų iki Alytaus rajono (bendras šių etapų ilgis – apie 103 km) privalomieji detalieji archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu buvo aptiktos iki šiol netyrinėtos akmens amžiaus gyvenvietės, viduramžių kapavietės. Dujotiekio trasoje nuo Širvintų iki Lazdijų tyrinėjamos archeologiniu požiūriu itin vertingos vietovės Kernavės apylinkėse, Kruonio krašte ir Alytaus raj., aplink Punią.
Gegužę, „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriui GAZ-SYSTEM pasirašius sutartį su konsultacijų bendrove AFRY, atliekama GIPL jungties komercinio panaudojimo galimybių Europoje studija. Jos rezultatai paaiškės rudenį. Siekiama, kad nuo 2022 m. pradėsianti veikti GIPL dujų jungtis sukurtų kuo didesnę ekonominę naudą Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių vartotojams bei būtų intensyviai naudojama, gabenant dujas įvairiais maršrutais ir daugelio šalių poreikiams.
